Ką manome apie finansinę ES paramą?

Žinau, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija yra finansuojama ES lėšomis. Gerai, kad mums padeda, bet, matyt, kažkada teks grąžinti. Man atrodo, čia tas pats, kas imti paskolą. Jeigu esi drąsus ir nori gyventi dabar, o ne rytoj, bandai tokiu būdu spręsti finansinį klausimą. Jeigu bandysi susitaupyti ir pradėsi gyventi po 25-30 metų, tai iki tol turėsi gyventi pašiūrėje. Taupysi taupysi, ateis laikas išeiti ir nebūsi spėjęs susitaupyti. O tai, kad reikės grąžinti tai, ką dabar gavai, - normalu.

Jeigu pastatomas objektas, kurio niekam nereikia, tai tikrai ne ES kaltė, o tų, kurie bando panaudoti jos skirtas lėšas. Manau, jeigu gerai parengi projektą, tai ir gauni pinigų iš ES. Bet turi viską atsakingai įvertinti, ir visų pirma tai, kas tuo naudosis. Negerai, jeigu pastatas statomas kaip kirpykla, o paskui jame atidaromas viešbutis ir bandoma pakeisti objekto paskirtį. Tai, manau, yra didelė problema.

Manau, tai, ką mums duoda ES, yra nuostabu, tik reikia sugebėti panaudoti ir suprasti, kad bet kuriuo atveju už dyką pietų nebūna. Lygiai taip pat mes, būdami ES nariais, padėsime kitoms šalims. Ir Ukrainai reikės padėti, ir galbūt į ES bus priimtos kokios nors kitos valstybės, kurioms reikės atsistoti ant kojų.

Pats nevystau projektų, niekada nelindau į tuos dalykus, nes nesu tiek pasikaustęs, o ir nenorėčiau. Bandau daryti tai, ką išmanau geriausiai.

Mes su džiaugsmu priimame ES dovanas ir labai retai susimąstome, o kas bus po to. Galime išasfaltuoti daugiau gatvių, sutvarkyti šaligatvių, galime pristatyti naujų objektų, bet būtina įvertinti tai, kad visa tai reikės išlaikyti, prižiūrėti, remontuoti. ES lėšos ir įpareigoja.

Europiniams projektams labai dideli reikalavimai, nemažai kainuoja administravimas, tai irgi reikia įvertinti, kad veltui gauta dovana neapkarstų. ES - didžiulė biurokratinė mašina. Neretai verslininkai sako: „Ai, aš geriau pataupysiu ir statysiu iš savų.“

Galimybės gauti ES paramą dabar didžiulės, bet ir reikalavimai kieti. Dabar jau yra agentūrų, kurios padeda verslams gauti paramą.

ES turi kryptis, į kurias investuojami pinigai: tai žalioji energetika, inovacijos, automatizavimas, gamybos robotizavimas, efektyvinimas, perėjimas prie naujų technologijų, naujų energetikos šaltinių ir t. t. Tie dalykai yra skatinami. Visi verslai turi galvoti apie savo konkurencingumą pasaulio mastu.

Kultūros paveldo srityje dažniausiai ES lėšos naudojamos tikslingai. Atvažiavęs prie objekto matai, ar jis sutvarkytas pagal projektą, ar ne. Nesame susidūrę, kad kas nors būtų iššvaistęs tvarkybos darbams paveldo objektuose skirtus pinigus. Mes džiaugiamės, kad turėjome nemažai projektų, finansuojamų įvairių ES fondų.

Žinoma, paramos pinigai anksčiau ar vėliau baigsis, bet Lietuva finansiškai tvirtėja. Verslininkai jau įsigyja dvarus. Aišku, jie tikisi gauti ES paramą jiems tvarkyti, prisideda šiek tiek ir Kultūros paveldo departamentas. Nemanau, kad kai nebegausime paramos, mums bus labai blogai. Suprantama, dabar tuos pinigus, kurie galėjo būti skiriami paveldo objektų tvarkybai, ko gero, šalis skirs gynybai.

Parengti projektus ES paramai gauti sugeba ne visi, bet juk galima susirasti žmogų, kuris moka tai daryti. Dabar ir savivaldybėse yra specialistų, gebančių tai daryti. Yra ir firmos, kurios specializuojasi projektų rengimo srityje.

Matyt, yra ir grupių, kurios rengia projektus tik tam, kad galėtų pasinaudoti pinigais savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Mes turime labai nemažai paveldo objektų. Visų tikrai vienu metu nerestauruosime. Todėl reikia nusistatyti prioritetus. Manau, nacionalinio lygmens, valstybės saugomiems objektams finansavimas turėtų būti didesnis. Vietinės reikšmės objektams savivaldybės turėtų skirti daugiau dėmesio. Džiugu, kad populiariu dalyku tapo fondai, skirti pastatų fasadams tvarkyti. Klaipėdos mieste ir daugelyje rajonų jie kuriami. Paprastai iš jų apmokama 50-70 proc. fasadų tvarkymo darbų.

Rumpiškės kvartalas gavo finansavimą kiemų renovacijai. Čia buvo ES pinigai, žinoma, kažkiek ir Savivaldybė prisidėjo. Įrengtos futbolo, krepšinio aikštelės, šaligatviai, dviračių saugyklos, takai, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai, suoliukai, stendai. Mano kvartale viskas labai gerai. O jis didelis - nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki pat Senojo turgaus. Mes tai labai džiaugiamės. Bet mūsų Rumpiškės kvartalas vienintelis toks buvo mieste.

ES parama skiriama daugiausia vadinamiesiems minkštiesiems projektams. Konferenciją suorganizavai, pasėdėjai, pasimokei, nieko neišmokai, o kažkiek tūkstančių išleidai.

Šiaip Klaipėdoje tos ES paramos, galima sakyti, nepastebime. Mes kaip seniūnaičiai rūpinamės tuo, kaip sutvarkomos mūsų gatvės, kiemai, mašinų aikštelės, tai yra tuo, ko prašo gyventojai.

Tą paramą vertinu pozityviai, bet su sąlyga, kad mūsų valdininkai ja naudotųsi protingai. Ne visada jiems tas pavyksta. Kartais jie kelia netgi absurdiškus reikalavimus. Turiu galvoje valdininkus, biurokratus, kurių yra šiek tiek per daug, o gal ir ne šiek tiek. Tokiu atveju ta parama kažkada atsirūgs mūsų vaikams. Būtų gerai, jeigu ją naudotume labai atsakingai, protingai ir atsargiai, o ne bet kaip. Pats tiesiogiai su ja nesusiduriu, todėl ir mano vertinimas gana abstraktus.

ES paramą gauti gali visi - ir stambūs, ir smulkūs verslininkai. Tiesiog reikia užpildyti popierius, kurių iš tikrųjų yra per daug. Manau, atsakingi darbuotojai turėtų padėti gauti tą paramą smulkiems verslininkams. Bet ne tokiomis sąlygomis, kad ta parama uždeda apynasrį taip, kad tu paskui nepatrauksi vežimo.

Yra žmonių, kurie iš projektų rengimo už tam tikrą mokestį užsidirba. Gal ir nereikėtų jų smerkti, nes tam žmogui, kuriam skiriama parama, tie pinigai atsiperka.

Norint susigaudyti tuose paramos popieriuose reikia turėti velniškai gerą biurokratų išmislą suvokiantį protą. Esu kelis kartus Lietuvos projektuose dalyvavęs, tai ten tiesiog absurdų absurdai būna. Jeigu nepataikysi atsakydamas į klausimą kokiomis nors negyvomis frazėmis, kokių jie reikalauja, vadinasi, blogai užpildei paraišką ir tave atmes. Manau, reikėtų, kad ta padedančių rengti projektus kasta būtų oficiali: įteisinti paraiškoje, kad kažkoks bendros sumos procentas eina patarėjui ar konsultantui. Dabar šiame reikale yra daug betvarkės.