Jūros šventė verslininkams gali pabrangti beveik dvigubai

Planuojama, kad mažiausiai paklausiose mugės vietose vienas kvadratinis metras pabrangtų nuo 23 iki 33 eurų. Brangiausiose - nuo 40 iki 50 eurų.

Tokiu atveju pigiausia prekybos vieta Jūros šventės mugėje trims dienoms pabrangtų nuo 128 eurų iki 192 eurų (6 kv. m ploto), brangiausia - nuo 360 iki 450 eurų (9 kv. m).

Beveik du kartus norima pabranginti ir plotų nuomą teikti šventėje paslaugas. Jei paslaugoms naudojamas plotas yra iki 50 kv. m, tai rinkliavos dydis Jūros šventės metu būtų didinamas nuo dabartinių 7,5 iki 13 eurų už 1 kv. m.

Užimant didesnį plotą 1 kv. m kaina mažėja. Jei paslaugos bus teikiamos didesniame nei 1 000 kv. metrų plote (pavyzdžiui, atrakcionų parkas), tai nuomos kainą siūloma didinti nuo dabar esančių 1,7 iki 3 eurų už 1 kv. m.

Infliacijos įtaka

VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sako, kad paskutinį kartą rinkliavos tarifai Jūros šventės mugei buvo padidinti 2016 metais.

„Matome, kokia Lietuvoje infliacija, teiravomės scenos, kitos įrangos nuomos kainų, jos yra išaugusios 20-30 procentų“, - sako E. Šulskė.

Anot jos, jei mugės mokestis būtų padidintas, tai neturės įtakos šių metų Jūros šventės biudžetui. Klaipėdos savivaldybė Jūros šventei šiemet suplanavo skirti 250 tūkst. eurų.

Iš jų 219 tūkst. eurų yra suma, kuri buvo surinkta iš Jūros šventėje prekiavusių ir paslaugas teikusių verslininkų praėjusiais metais. Likusią dalį, apie 30 tūkst. eurų, Savivaldybė pridės iš miesto biudžeto.

Dar papildomai „Klaipėdos šventės“ surenka lėšų pagrindiniam metų renginiui iš rėmėjų.

E. Šulskė žada, kad šiemetinės Jūros šventės kokybė dėl išaugusių kainų nenukentės ir renginys bus suorganizuotas tinkamai.

Tačiau didinant rinkliavą siekiama surinkti daugiau pinigų jau kitais metais vyksiančiai Jūros šventei.

„Tikslas yra, kad Savivaldybės indėlis kitais metais Jūros šventei būtų 300 tūkstančių eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Šulskė.

Perpardavinėja vietas

„Vakarų ekspresas“ dar praėjusiais metais rašė, kad Jūros šventės mugėje dalyvauja apie 800 prekybininkų.

Didelė dalis jų yra nuolatiniai. Jie puikiai žino geriausias prekybos vietas ir dėl jų konkuruoja. Vietų pardavimas vyksta pagal išankstinę registraciją. Prekybininkai yra sugrupuojami ir tam tikru momentu turi spėti užsisakyti ir apmokėti vietą elektroninėje sistemoje. Šią paslaugą teikia viena iš Lietuvoje veikiančių bilietų platinimo įmonių.

Geroje vietoje nespėję arba negalėję (pirmenybė teikiama sertifikuotiems tautodailininkams) vietų įsigyti prekybininkai ieško galimybių vietas perpirkti.

Nors E. Šulskė sako, kad tai daryti griežtai draudžiama, „Vakarų ekspreso“ kalbinti prekybininkai neslėpė, kad tai vyksta nuolat, o už vietas nelegalioje rinkoje sutinkama mokėti ir du kartus brangiau, jei vieta yra tikrai gera.

Verslininkai Jūros šventę vadina vienu iš pagrindinių renginių Klaipėdoje ir nuo prekybos sėkmės jo metu priklauso visų metų prekybos pelningumas. Taip pat ji kartu su Kaziuko muge sostinėje yra viena brangiausių (pagal rinkliavos dydį) tarp miestų švenčių.

Brangiau prekyba kainuoja tik populiariuose uždaruose festivaliuose.

Ne komercija?

Kyla klausimas, kodėl „Klaipėdos šventės“, nusprendusios siūlyti padidinti kainas, mažiausiai siūlo branginti populiariausias vietas, iš kurių galima būtų uždirbti daugiau, o labiau brangina prekybai mažiau tinkamas vietas, kurių mugės dalyviai vengia.

E. Šulskė pati patvirtina, kad tik kelerius metus Priešpilio gatvėje vykstanti mugės dalis nėra populiari. Verslininkai tiesiog bėga iš jos.

„Mugės plotą apribojo Danės skvero rekonstrukcija, nes dėl to, kad skveras sutvarkytas naudojant ES lėšas, parduoti prekybos plotų ten negalima“, - sako E. Šulskė.

Ji akcentuoja, kad siūlomas kainų padidinimas yra paskaičiuotas pagal dabar galiojančią metodiką, kai nepopuliariausios vietos kaina yra bazinė, o populiaresnėms vietoms taikomi 1,25 ir 1,5 koeficientai.

Ji negalėjo pasakyti, kodėl nesiūloma keisti koeficientų, kad už populiarias mugės vietas Savivaldybės biudžetas galėtų surinkti daugiau lėšų.

„Tai yra Tarybos sprendimas, Taryba gali priimti ir kitokį sprendimą“, - sako E. Šulskė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad „Klaipėdos šventės“ yra pelno nesiekianti organizacija ir uždirbti pinigus nėra pagrindinė jos funkcija.

„Taryba galėtų priimti sprendimą, kad iš esmės pakeistų Jūros šventės finansavimo modelį“, - kitą išeitį mato E. Šulskė.

Svarstys nedalyvauti

Apie planus didinti kainas išgirdę verslininkai sako svarstysiantys, ar apskritai apsimokės dalyvauti Jūros šventėje.

„Atvykstantiems iš kitų miestui prekybininkams vien išlaidos sieks apie 1 000 eurų. Kad apsimokėtų dalyvauti, pelnas turi būti apie 1 000 eurų“, - skaičiuoja Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Jis svarsto, kad prekybininkai gali pasirinkti mažesnius miestus, kur mokesčiai mažesni. Taip pat prognozuoja, kad dėl išaugusių kainų gali nukentėti mugės įvairovė. Prekybininkai prekiaus vienodomis, pelningesnėmis prekėmis ir bus mažiau išskirtinių dirbinių.

„Prekybininkai maistu gal ir gali sau leisti mokėti brangiau, tačiau mugės visada yra rizika, nes sėkmę labai lemia orai“, - sako Tomas.