Klaipėdos kultūros magistrų klausėme, ką jie įvardintų kaip Klaipėdos miesto pasididžiavimą, garbę ir dėl ko jiems gėda. Kokį sprendimą priimtų ar veiksmą atliktų šiandien dėl geresnės ateities.
„Niekada neiškojau ir nebaksnojau Klaipėdos gėdos, bet mūsų senamiestis, net palyginus jo dabartinę situaciją su tuo, kas buvo kad ir prieš 30 metų, atrodo nekaip, apleistas“, - neslėpė nuoskaudos ir susikrimtimo dėl Klaipėdos senamiesčio daug metų jam tyrinėti paskyręs akademikas, buvęs Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
Profesorius ragina Savivaldybę kuo greičiau imtis darbo, kad "atsirastų dokumentai, reglamentuojantys Klaipėdos senamiesčio pastatų ir erdvių naudotojus.
„Gražių dalykų taip pat turime. Išskirčiau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymą - operą “Skrajojantis olandas" atviroje erdvėje, laivų statyklos elinge. Manau, kad tai labai reikšmingas kultūrinis įvykis, plačiai nuskambėjęs.
Faktas, kad net trys klaipėdiečiai šiais metais apdovanojami kultūros magistro žiedais, taip pat rodo, kad kultūra Klaipėdoje nėra užgesusi.
Mano supratimu, labai puiku, kad miesto centre, Dangės krantinėje, prišvartuotas istorinis laivas „Sūduvis“. XIX a.-XX a. pr. visoje Dangėje stovėjo laivai. Norėtųsi, kad šis vaizdas iš senų atvirukų ir graviūrų vėl taptų realybe", - garsiai pasvajojo V. Žulkus.
Profesoriaus V. Žulkaus nuomone, galvojant apie Klaipėdos miesto ateitį, šiandien svarbiausia būtų išsaugoti tai, kas yra, ir atkurti tai, kas prarasta, bet dar įmanoma atkurti.
"Vienas iš projektų, kuris, mano nuomone, vyksta sėkmingai, gaila tik, kad lėčiau, negu tikėtasi, yra Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Manau, kad tuo keliu reikia eiti.
Gaila, kad nekalbama, nediskutuojama apie dešinėje Dangės krantinėje prieškariu buvusių pastatų - biržos ir kitų - atstatymą. Gal tai - ateities projektas.
Be abejo, labai tikiuosi, kad atsiras pinigų ir geros valios atstatyti Klaipėdos pilį ir ją panaudoti kultūrinei ir kitai veiklai, nes laikas bėga, viskas užsimiršta, o laiko ženklai paveldo objektų ar istorinės atminties pavidalu turėtų išlikti", - sakė V. Žulkus.
Laikinumo jausmas
„Man atrodo, kad mums, Klaipėdoje gyvenantiems žmonėms, labai stinga istorinio nuoseklumo. Kartais turiu tokį jausmą, tarsi mes visi čia, Klaipėdoje, svečiuojamės. O kai esi svečiuose, juk nelabai giliniesi į vietos subtilybes ar jos praeitį.
Pastebėjau, net tie žmonės, kurie mieste gyvena žymiai ilgiau nei aš, elgiasi ir mąsto čia kaip laikinos, vienkartinės ar nenuoseklios kultūros zonoje“, - tęsė V. Žulkaus mintis kitas Klaipėdos kultūros magistras, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus.
"Niekaip miesto kultūroje ar miestelėnų įpročiuose neužčiuopiu ženklų, kurie simbolizuotų istorinį, socialinį, kultūrinį tęstinumą ir jo svarbos suvokimą.
Nors bendrai tęstinumas pasaulyje nebėra vertybė, matyt, dėl labai didelės ir greitos „visko“ kaitos.
Todėl turbūt nereikia stebėtis, bet labai dažnai jaučiuosi, tarsi darome visi vienkartinius ar trumpalaikius „darbus“, kurie patenkina ir atspindi gal vienos dienos, gal savaitės, gal to mėnesio žmonių poreikius, bet lyg nerandame, o gal net neturime poreikio ieškoti ilgalaikių tikslų ir svajonių", - svarstė pašnekovas.
Burtų lazdele grąžintų bažnyčią, pilį ir tramvajų
M. Bačkus prisipažino, kad pastaruoju metu jį labiausiai nudžiugino legendinio baro „Kurpiai“ atgimimas.
"Matyt, šis reiškinys man pirmiausiai asocijuojasi su paskutinių dešimtmečių miesto kultūros istorijos išsaugojimu.
Taip pat su begaliniu nekantrumu laukiu Klaipėdos muzikinio teatro rekonstruotos salės skambesio. Juk jei akustika pavyks, tai bus tikras stebuklas miesto melomanams ir muzikantams.
Jei turėčiau galią ar burtų lazdelę atlikti veiksmą Klaipėdoje / Klaipėdai, tai pirmiausiai vienu lazdelės mostu atstatyčiau Jono bažnyčią, ne bet kaip, o iš senų plytų ir su senais langais ir durimis, jos turėtų būti bent 300 metų senumo, o viduje - sienos su voratinkliais ir seni, bet dar grojami vargonai.
Tikiu, kad taip, pasitelkiant protestantišką bažnyčios jėgą, galėtume atstatyti nutrauktą ryšį su mūsų vokiško miesto protėviais", - vylėsi muzikas.
Antras M. Bačkaus „burtų lazdelės“ judesys būtų skirtas atstatyti Klaipėdos miesto pilį.
"Būtinai su visais bokštais ir sienomis, vandens pripildytais grioviais, tilteliais per juos ir bent dviejų metrų storumo sienomis, būtent tokiomis, kokios jos buvo sugalvotos prieš kokius 400 metų. Tokiu būdu atkuriant ryšį su istorine Klaipėdos praeitimi, saugant ją ir puoselėjant.
Trečiu burtų lazdelės judesiu sugrąžinčiau į Klaipėdą tramvajų su visais bėgiais ir nuostabaus grožio vagonais, kurie pagal šiandieninius standartus važiuotų labai tyliai ir būtų mylimiausia visuomeninio transporto priemonė, tokiu būdu išlaikant klaipėdietišką transporto sistemos unikalumą ir išsaugant jo istorinę reikšmę.
Ir, matyt, dar daug ką norėčiau „sugrąžinti ir išsaugoti“. Bet kadangi burtų lazdelės neturiu, teks tvirčiau laikyti rankose violončelę ir groti gražią muziką, gal kas nors išgirs. Privalo išgirsti, nes Klaipėdos kamerinis švenčia savo 30-ą gimtadienį!!! Turėsime visi susitikti Klaipėdos koncertų salėje!" - pakvietė Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas.
„Esu laimingas, kad gyvenu Klaipėdoje“
Kultūros magistras prof. Petras Bielskis, gyvenantis pačiame Klaipėdos miesto centre, Danės gatvėje, prisipažino, kad Jūros šventės išvakarėse stebi miestą iš savo balkono aštuntame aukšte ir džiaugiasi viskuo.
"Nematau nieko keistino ar dėl ko gėda būtų. Galbūt yra kokių smulkių trūkumų, bet jie nėra esminiai.
Gražiai restauruojami pastatai, krantinės, teatras.
Mane džiugina į Klaipėdą užsukantys didieji laivai. Kai įplaukia jie į uostą, atrodo lyg kalnai.
Labai didžiuojuosi Klaipėdos teatru. Manau, kad jis labai ryškus šalyje ir ne tik, fantastiški tarptautiniai festivaliai.
Ir Jūros šventė man labai patinka. Tai Klaipėdos miesto atlaidai, į kuriuos visi suvažiuoja. Vyksta didžiulis „jomarkas“, ir tai turi būti.
Didžiuojuosi ir Džiazo festivaliu, kuris yra pasaulinio lygio.
Žinoma, per miesto gimtadienį žvilgsnis krypsta į piliavietę. Labai laukiam, kad atstatys jos bokštą ir visą pilį, tačiau ir dabar piliavietėje veikia fantastiškos muziejaus ekspozicijos, gražios erdvės.
Galiu dar girti ir girti mūsų miestą. Esu toks laimingas, kad gyvenu Klaipėdoje. Į nieką jos nekeisčiau. Gyvenau Vilniuje. Jis man patinka, įdomus, tačiau Klaipėda turi kažką tokio... Gal tai jūra..." - svarstė P. Bielskis.
Du Klaipėdos drambliai
Paklaustas, į ką pirmiausia atkreiptų dėmesį, galvodamas apie Klaipėdos ateitį, P. Bielskis išskyrė Klaipėdos universitetą.
„Manau, kad Klaipėda turi suktis aplink universitetą. Jeigu Klaipėda neteks universiteto arba jis bus dirbtinai susilpnintas, neteks įtakos tautos kultūrai - Klaipėda neteks galvos“, - įsitikinęs P. Bielskis.
Profesoriaus manymu, universitete būtina stiprinti ir plėsti lituanistines programas.
"Universitetui susikūrus jos buvo labai stiprios, nes buvo sukurta labai unikali lituanistikos pedagogikos ir teatro programa, kurią baigę specialistai šiuo metu dirba visoje šalyje. Nė vienas universitetas tuo pasigirti negali, tačiau Klaipėdos universitetą stumia.
Antroje vietoje yra Klaipėdos dramos teatras. Jis šiuo metu turi ir geras sąlygas, ir labai talentingų kūrėjų, šiuo metu yra aukštumoje.
Manau, kad universitetas ir teatras yra du Klaipėdos drambliai, kurie miestą turėtų laikyti visada. Na, ir Jūros šventė... " - nusijuokė P. Bielskis.
Linki tvarkos kiekviename kampe
Klaipėdos kultūros magistrė ir Garbės pilietė Skaistė Idzelevičienė sakė, kad nieko Klaipėdoje smerkti ir gėdinti nedrįstų.
"Iš savo patirties žinau, kad visko aprėpti ir padaryti niekas negali. O kai pats nedarai - tai nedera kritikuoti kitų.
Mane labai džiugina, kad Klaipėdoje vyksta labai daug įvairių renginių. Mes, kai išsikėlėme iš miesto centro, į juos nelakstome, nes jau reikia prisiruošti specialiai važiuoti.
O ir apskritai gyvenimo būdas pasikeitė. Kai neliko „Žuvėdros“, neliko Sportinių šokių katedros, atsiskyriau ir pradėjau kitą gyvenimo etapą.
Dabar dirbu paprastus, kasdienius darbus, savanoriauju ir į miesto problemas nesigilinu. Kai atvažiuoju į miestą, į akis krinta tik vizualiniai trūkumai.
Kadangi vyras yra Klaipėdos miesto tarybos narys, tai vis baksnoju jam, kur kokį namą ar gatvę būtina tvarkyti. Man norisi, kad kiekvienas Klaipėdos miesto kampelis būtų gražus, tvarkingas", - sakė S. Idzelevičienė.
Vitos JUREVIČIENĖS nuotr. Redakcijos archyvo nuotr.
Rašyti komentarą