Jaunimo centro Klaipėdoje erdvės primena siaubo filmą „Švytėjimas“

Tačiau valdininkai remonto artimiausiais metais nežada, maža to, pastatas įtraukas į Kultūros vertybių registrą, tad bet kokie remonto darbai ten sudėtingi.

Mažasis klaipėdietis karalienės Luizės jaunimo centre mokosi groti skrabalais. Jam ir kitiems uostamiesčio gyventojams nuo ketverių iki 29-erių metų amžiaus užsiėmimų ten pilna. Kas lipdo, kas gitaromis groja, o kas piešia. Iš viso centrą lanko 700 vaikų ir jaunuolių.

„O tokios gal pačios naujausios, tai folografijos studija, jaunųjų žurnalistų studija. Pats, pats naujausias būrelis, tai šeštadieninė dailės mokyklėlė“, – sako karalienės Luizės jaunimo centro direktorius Ramūnas Kaubrys.

Visos šios pamokos vyksta istoriniame, dar XIX-ojo amžiaus pabaigoje, statytame pastate. Tačiau nuo pat statybų pabaigtuvių iki dabar, pačiame Klaipėdos centre esantis pastatas kapitalinio remonto nematė. Per šimtą trisdešimt metų besikeitusios santvarkos ir valdytojai statinį tik kosmetiškai lopydavo. Tik stogą prieš septynerius metus pakeitė. Įstaigos direktorius rodo autentiškas grindis.

Tiksliau, kas iš jų liko sovietmečiu: „Čia stovėjo krosnis didžiulė. Ir čia skaldydavo malkas. Dėl to matosi, va, grindys išdaužytos. Ir tokių vietų per visą pirmą aukštą yra net keletas.“

Tačiau toks buitinis vandalizmas mokytis netrukdo. O kiti niuansai net pavojų kelia. Štai, elektros laidai driekiasi prikabinėti prie sienų. Kitas šiems laikams neįprastas vaizdas – milžiniški pastato langai šilumą saugo apkamšyti laikraščiais.

„Turim, kaip pas močiutę kaime, su laikraščiais labai sandariai sutvarkę. Ir iš tikrųjų, stengiamės šilumą taupyti. Bet langai prašosi pokyčio“, – kalba R. Kaubrys.

Pokyčių prašosi tualetai. Abu. Mat 700-ams centro lankytojų jie yra tik du. Vienas moterims, kitas vyrams.

„Pastatas statytas tai laikais, kada nebuvo inžinerinių sistemų. Turint omenyje vandentiekius. Ir dėl to nėra taip, kad visame pastate būtų užtektinai išvedžiota ar maksimaliai išvedžiota“, – aiškina R. Kaubrys.

Apie remonto būtinybę kalba ir vaikus čia vedantys klaipėdiečiai. Žmonėms senovinis pastatas patinka, tačiau tikrai ne tokios būklės:

„Reikia atnaujinti, kad šalta nebūtų, kad pro langus viskas tvarkoj.“

„Na, kvapas ir truputį baisokai ten atrodo. Vaikai bijo.“

Ir iš tiesų. 1891-aisiais pastatas išdygo šalia miesto sodo, kuris įkurtas iškeltų senųjų Klaipėdos kapinių vietoje. Statinio tualetai yra rūsyje, kur sunkios senoviškos durys ir klaidūs tamsūs koridoriai gali sukelti nerimo net suaugusiems. Tėveliai juokauja, kad tokios erdvės primena Styveno Kingo siaubo romano „Švytėjimas“ ekranizaciją.

Tačiau, panašu, šiurpas centro lankytojus krės dar ilgai. Uostamiesčio savivaldybei priklausančio pastato valdininkai remontuoti artimiausiai metais neplanuoja. Esą pirmiau tvarkys avaringos būklės dienines mokyklas.

„Tuos dalykus mes žinom, situaciją žinom ir tikrai norėtume padėti centrui, tiesiog prioritetai šiuo metu sudėlioti remonto taip, kad orientuojamės į avarijų likvidavimą, kurių turime šiuo metu nemažai. – Turite skaičius? – Avarijų? Per paskutinį mėnesį trys šildymo sistemos. – Kas ten būna, kas nutinka? – Dažniausiai trūksta vamzdžiai arba radiatoriai“, – teigia Klaipėdos savivaldybės atstovė Danguolė Dambrauskienė.

O ir šiaip šio pastato remontas būtų gan sudėtingas. Šimtametis statinys įtraukas į Kultūros vertybių registrą.

„Tiek pastato išorė, tiek interjerai yra labai vertingi. Nedažname Klaipėdos pastate išliko tokie interjerai, todėl tvarkant pastatą, vykdant net ir paprastą remontą, reikia atsižvelgti į šitą vertę, nepažeisti vertingųjų savybių“, – sako Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Po trejų metų bus minimas karalienės Luizės 250-ies metų gimtadienis. Napoleonui užėmus didžiąją dalį Prūsijos, karalienė Luizė atvyko į vienintelį jos šalies laisvą miestą – Klaipėdą. Ten gyveno apie metus. Luizę labai žavėjo jūra, Olando kepurės kraštovaizdis.

Klaipėdoje ji rūpinosi vargšais, globojo ir statė mokyklas, tad Luizę pajūrio gyventojai pamilo. Myli ir dabar. Tad karalienės Luizės jaunimo centro bendruomeninė tikisi, kad bent monarchės gimtadienio proga pastatas sulauks valdininkų bei statybininkų dėmesio.