Iš šeimų vaikai atimami ir per karantiną

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas sako, kad tokius baisius skaičius nulėmė karantinas.

„Mes žinome, kad eilės pas psichologus, psichiatrus - keli mėnesiai į priekį. Akivaizdu, kad psichoemocinė žmonių būsena - ne tokia, kokia turėtų būti.

Jei žmogus pas psichologus negali nueiti kelis mėnesius, o pagal eiles matome, kad poreikis - didžiulis, reiškia, Lietuvoje ne viskas gerai.

Jei pasižiūrėsime į pasaulio mokslininkų tyrimų rezultatus, matysime, kad tie „lokdaunai", neteisėti žmonių teisių suvaržymai, vertimai sėdėti namuose, masinės psichozės kėlimas akivaizdžiai neigiamai veikia žmonių būseną ir jų elgesį. Tos pasekmės pasireiškia jau dabar.

Naciai savo konclageriuose vykdydavo bandymus, uždarydami žmones į vienutes. O žmogus juk - socialinė būtybė. Net jei vištą uždarome į narvą ir neleidžiame jai laisvai judėti, kiaušinio mikroelementų struktūra pakinta. Lygiai tas pats vyksta su visais gyvais organizmais - ar tai būtų žmogus, ar vilkas, ar dar kažkas.

Ypač tai galioja vaikams, kurie yra dar besiformuojančios asmenybės. Yra pavyzdžių, kai vaikai, augę kažkur džiunglėse ir grįžę į socialinę aplinką, prie jos taip ir neprisitaikė.

Tyrimai taip pat atskleidė, kad visi didžiausi pasaulio psichopatai, antžmogiai 99,99 proc. atvejų vaikystėje turėjo kokių nors psichologinių traumų. Psichologai apie dabartinę vaikų kartą sako: dabar patiriamos psichosomatinės traumos atsilieps ne tik jiems, bet ir jų vaikams", - įspėjo D.Trečiakauskas.

Pasak jo, masinė psichozė lemia tai, kad dėl pašlijusios psichikos būsenos žmonės savo neigiamas emocijas dažniau išlieja šeimoje.

„O dar mūsų valdžia priima tokius antikonstitucinius sprendimus, kokių nėra niekur pasaulyje: kad, norint sugrįžti į kontaktinį mokymą, reikia pasirašyti sutartį apie savo asmens duomenų atidavimą ir visų sveikų žmonių testavimą.

Tai prieštarauja ir mūsų Konstitucijai, ir Helsinkio deklaracijai. Todėl ir daugėja smurto šeimose.

O Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba džiaugiasi, esą skundų padaugėjo, nes visuomenė darosi labiau pilietiška. Visos valstybinės institucijos žiūri per savo prizmę. Trimituoja, kad skundų daugėja tik tam, jog gautų didesnį finansavimą, o dėl to džiaugtis - lygiai tas pats, kaip sovietmečiu saugumo struktūros džiaugdavosi, kad „pilietiški" piliečiai pranešdavo apie „buržuazinio nacionalizmo" liekanas.

O ir kitos tarnybos deklaruoja viena, o daro ką kita. Toje pačioje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, kuri iš visų reikalauja lygių galimybių vyrams ir moterims, iš keliolikos darbuotojų beveik visos - moterys ir tik 2 ar 3 vyrai, kurie irgi galbūt ne visai vyrai, jei žiūrėsime per socialinės lyties prizmę", - dėstė D.Trečiakauskas.Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė visiškai palaiko kolegos nuomonę.

„Konclagerio sąlygos ir Tautą privedė prie skundų, įtampos bei psichozių. Žmogaus teisių, judėjimo laisvės suvaržymai, psichologinis spaudimas, išaugęs skurdas, priverstinis vaikų mokymasis prie kompiuterių prie viso to prisideda ir didina įtampą šeimose.

Būtų keista, jei tokios sąlygos nevestų į dideles psichologines traumas. Padarytos žalos jau nebeatitaisysime, tačiau jei situacija tęsis toliau, žala bus dar didesnė", - neabejoja J.Lipkevičienė.

Ji baisisi, kad teismai pernai nusprendė patenkinti kone 600 prašymų dėl vaikų atėmimo.

„Mūsų mažai valstybei tai - milžiniškas skaičius.

Tikrai ne visais atvejais ir patiems vaikams geriau būti atimtiems, valdžios institucijos dažnai į problemą žiūri per siaurai, mėgsta pademonstruoti galią.

Lietuvos tėvų forumui ne kartą teko tarpininkauti tėvams ar globėjams, norėjusiems apsiginti nuo valdžios institucijų.

Pavyzdžiui, prieš karantiną buvo toks atvejis: globėja, matydama, kad globotinis - savarankiškas, kelis kartus jį palydėjo į autobusą, vežantį mokyklon, o paskui leido jam vykti vienam.Mokytoja pamatė ir apskundė globėją už vaiko apleistumą.

Panašių absurdų prieš karantiną buvo tiek ir tiek, o per karantiną, kai žmonės dar stipriau sudirgę, jų tik padaugėjo. O specialistai žiūri į viską tarsi pro didinamąjį stiklą, neapčiuopia visumos ir puola už fragmentus", - piktinosi J.Lipkevičienė.