Į Lietuvą atvyko Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius

Nusileidęs Vilniaus oro uoste, jis pavadino Lietuvą tvirta NATO sąjungininke, kurią su JAV vieniją „daugybė vertybių ir ryšių“.

„Tikiuosi kartu dirbti ties mūsų bendru tikslu kurti saugų regioną“, – tviteryje rašė L. Austinas.

Socialiniame tinkle patalpintame vaizdo įraše matyti, kad Pentagono vadovą Vilniuje pasitiko JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Vilniuje L. Austinas turėtų perduoti žinią apie JAV solidarumą ir aptarti Lietuvos prašymus sustiprinti amerikiečių buvimą šalyje.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.

JAV gynybos sekretorius šeštadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir COVID-19 sergantį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską pavaduojančiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Lietuvos prašymus sustiprinti saugumą G. Nausėda penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose aptarė su JAV viceprezidente Kamala Harris.

Po susitikimo G. Nausėda pranešė, kad Vašingtonas svarsto, kaip sustiprinti Baltijos šalis, ir tvirtino besitikintis sprendimų netrukus.

L. Austinas Vilniuje šeštadienį atskirai susitiks su G. Landsbergiu ir Latvijos bei Estijos gynybos ministrais.

Anksčiau šią savaitę Pentagono vadovas lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime, ir Lenkijoje.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių.

Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų.

Įtampą pastaruoju metu dar labiau pakurstė apšaudymai ties fronto linija Rytų Ukrainoje ir Rusijos remiamų separatistinių teritorijų vadovų raginimai gyventojams evakuotis. Tai sustiprino nerimą, kad Ukrainą ketinimais pulti apkaltinusi Rusija tai palaikys pretekstu griebtis intervencijos.

Reaguodami į Rusijos veiksmus, NATO sąjungininkai dislokavo papildomus karius Lietuvoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.