Humoras darbe – smagu, bet kaip neprisijuokauti?

Profesionalumą ir etiką Vilniaus universitete dėstantis dr. Vytautas Ašeris nepraleidžia progos paklausti auditorijos, apie ką tinka ir netinka juokauti darbe.

Atsakymai tik patvirtina, kad humoras – itin sunkiai apibrėžiamas, tačiau apklausa tampa gera proga apsvarstyti, kaip juokauti, kad būtume suprasti, o ne atstumtume.

Kad juoktis – sveika, žino ir pritaria daugelis. Humoras iš tiesų gali atnešti naudos: juokiantis išsiskiria hormonai, didinantys laimės pojūtį bei mažinantys stresą.

Taip pat jis naudingas ir organizacijoms, nes stiprina komandas ir padeda spręsti įtemptas situacijas. Aptarinėjama humoro nauda pedagogikoje, politikoje, jis pasitelkiamas ir kaip emocinės pagalbos priemonė – pavyzdžiui, taip jį naudoja ligonines lankantys organizacijos „Raudonos nosys“ gydytojai-klounai.

Juokai darbe yra tokia bendra ir suprantama tema, kad jai paskirtas ištisas serialas – „Ofisas“ (angl. The Office). Jis prajuokina daugelį todėl, kad herojai skirtingai supranta humorą ir jų juokai nuolatos prasilenkia. 

Siužeto vardan, daug pokštų seriale yra užaštrinti, pastumti iki absurdo, todėl labai aiškūs, tačiau realybėje susiduriame su gerokai subtilesnėmis situacijomis.

Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos metinėje konferencijoje „Įvairovės atradimai: nepajutom, kaip pasiketėm“ Vytautas Ašeris skaitė pranešimą „Provokuojančios įvairovės ir įtraukties istorijos“.

Provokuojančiu jis pavadintas todėl, kad vietoje teorinių pasvarstymų publiką išjudino tikromis istorijomis apie nevienareiškmiškai vertinamus pokštus.

Pranešimo metu buvo galima balsuoti, ar konkretus pokštas tinkamas darbo vietoje. „Nemėgstu pamokslavimo, todėl rinkausi kalbėti kitaip“, – pasakoja V. Ašeris.

Galutinio „saugių“ temų sąrašo nėra

Paprasčiausia juokauti su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstame. Artimus žmones sieja supratimas, kad juokaujama geranoriškai, taip pat temas pasirinkti paprasčiau, kai žinome žmogaus gyvenimo aplinkybes, šeimos ar sveikatos situaciją, gyvename panašiame kultūriniame kontekste.

„Iš mano patirties, saugiausia yra juokauti apie save. Tai patinka publikai – kai kitas gali pasijuokti iš savęs, priima savo trūkumus, netobulumą, tai suartina, padeda atsipalaiduoti, žiūrėti paprasčiau“, – pasakoja V. Ašeris. Tačiau jis priduria, kad net ir juokaujant apie asmenines patirtis, galima užgauti panašius į save.

Svarbios ir aplinkybės

Norint išvengti nemalonių situacijų juokaujant darbe, verta pagalvoti ne tik apie pokšto temą, bet ir jo toną, situaciją įmonėje, o taip pat – kas juokauja ir kam pokštas yra skirtas.

Kartais nesėkmingus, „karčius“ juokus skatina neįsisamonintos emocijos, nemalonių jausmų aplinkiniams gali sukelti ir vadovaujančias pozicijas užimančių kolegų ar kolegių netaktiški pašmaikštavimai.

Pavyzdžiui, ciniškus ar sarkastiškus juokus darbe gali laidyti žmogus, tiesiogiai neišsakantis savo nepasitenkinimo ar nusivylimo įmonės sprendimais ar savo profesine ar finansine situacija.

Negatyvumu dvelkiantys, pašaipūs juokai gali daryti neigiamą poveikį atmosferai komandoje. Jie laikomi perdegimo, pervargimo ženklu.

Nors draugiškai pasijuokdami galime sėkmingai stiprinti komandą, V. Ašerio nuomone, vadovams bei vadovėms verta būti atsargiems.

Pavyzdžiui, pavaldumo ryšiais susiję, priklausomi kolegos gali nedrįsti pasakyti, kokie pokštai peržengia jų asmenines ribas, ar juoktis, kad įtiktų juokaujančiajam.

Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijose nurodoma, kad pašaipos, replikos, žeminantis humoras gali būti vertinamos kaip organizacijos komunikacijos kultūros problema, o sarkazmas, noras išjuokti, pateikti kitų pajuokai žmogaus savybes priskiriamas psichologiniam smurtui darbe.

Vytauto Ašerio teigimu, kartais svarbu turėti saiką ir suprasti, kada geriau nejuokauti ir derėtų elgtis rimtai.

„Sunku būtų suprasti žmogų, kuris prastai atlieka savo pareigas darbe, tačiau tuo nelabai rūpinasi ir nuolat juokauja lyg niekur nieko.

O jei situacija įmonėje yra sudėtinga, juokaujantis vadovas gali pasirodyti nejautrus darbuotojų sunkumams, ignoruojantis įtampas“, – sako jis.

Juokai – organizacijos kultūros dalis

Labai svarbu, kad atidžiai žodžius rinktųsi ne tik darbuotojai, bet ir jų vadovai. Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos vadovė Rugilė Trumpytė pataria nepamiršti, kad administracijos rolė įmonėje yra išskirtinė.

„Vadovė ar vadovas daro didelę įtaką bendravimo tonui ir atmosferai organizacijoje. Jei aukštas pozicijas užimantys žmonės praleidžia pro ausis žeminančius juokus ir tokio elgesio nestabdo, kitiems darbuotojams tai padaryti tampa dar sunkiau.

Jie gauna signalą, kad įmonė priima ar net palaiko šiurkštų, užgaulų bendravimą tarp kolegų“, – sako R. Trumpytė.  

Jai pritaria ir V. Ašeris – eksperto nuomone, įvertinti, kokį poveikį organizacijai turi darbuotojų juokai ir nubrėžti ribas – vadovo ar vadovės atsakomybė.

„Vadovas turi suteikti grįžtamąjį ryšį ir pats aktyviai siekti jį gauti iš kitų. Be jo ar jos iniciatyvos ir palaikymo, įtvirtinti tinkamą bendravimo kultūrą įmonėje yra labai sudėtinga“, – sako jis.

Darbo aplinkoje, kurioje vystoma draugiška, pozityvi kultūra, visi darbuotojai gali jaustis patogiai ir saugiai. Prie to prisideda ir darbo vietai tinkamas humoras.

Jis gali įtraukti, suvienyti ir padėti kurti tvirtus ryšius. Vadybos leidinio „Harvard Business Review“ duomenimis, lyderiai ir lyderės turintys humoro jausmą kelia didesnį susižavėjimą ir vertinami kaip labiau motyvuojantys.

Taigi, nors griežtas vertinimo ribas humorui darbe nubrėžti sunku, vadovų ir vadovių atidumas ir įsitraukimas bei grįžtamojo ryšio skatinimas gali padėti sukurti darbo vietą, kurioje malonu būti kartu.

Būtent dėmesys organizacijos kultūrai ir lankstumas atsižvelgiant į aplinkinių poreikius gali būti raktas siekiant šio tikslo: „juokaukim, bet kalibruokimės“, – pataria V. Ašeris.

Lietuvos įvairovės chartijos asociacija įsteigta 2020 m. Jos tikslas – įgalinti organizacijas užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje ir skatinti organizacijų atvirumą ir socialinę atsakomybę. Įvairovės Chartijos veikia 26 ES valstybėse.