Greta Gyraitė: „Jūra pašaukė, o aš atliepiau“

"Gimiau ir užaugau Pateklėnų kaime, ant Ubiškės tvenkinio kranto, ir tai vis dar yra mano mylimiausia vieta pasaulyje. Baigus Telšių Žemaitės gimnaziją, manęs nebuvo ištikusi stipri stojimų panika, žinojau, jog noriu studijuoti gamtos mokslus, o tuo metu pasirinkimas buvo tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Priešingai nei didžioji dalis mano laidos žmonių, aš neįsivaizdavau savęs sostinėje.

Dabar, išnaršius nemažai Europos šalių ir toliau, sunku patikėti, jog tuo metu ir Kaunas atrodė per didelis, ir per toli nuo namų, tad pildant stojimų dokumentus pirmu numeriu įrašiau ekologijos ir aplinkotyros studijas Klaipėdos universitete. Jūra pašaukė, o aš atliepiau", - sako G. Gyraitė.

Jau 10 metų tyrinėji mariose ir jūroje aptinkamus potencialiai patogeniškus mikroorganizmus. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip susidomėjai marių ir jūros tyrinėjimu?

Manau, kad tai atėjo kartu su pasirinkimu studijuoti ekologijos studijas Klaipėdos universitete, kuris yra jūrinio mokslo ir studijų lyderis ne tik nacionaliniu, bet ir regiono mastu.

Esu be galo dėkinga savo baigiamųjų darbų vadovei dr. Marijai Kataržytei, kuri bakalauro studijų metu ir suteikė galimybę pažinti, įsitraukti, iš arčiau pamatyti mokslo virtuvę. Tuomet ir pradėjome tyrinėti marių bei jūros mikroorganizmus, jų vaidmenį skaidant organines medžiagas bei asociacijas su Kuršių marių makrofitais, vėliau Oviedo universitete, Ispanijoje, tyrinėjau, ar plastiko buteliai jūrinėje aplinkoje gali būti patogeniškų mikroskopinių grybų pernešėjai. Po to buvo doktorantūros studijos ir Vibrio bakterijų tyrimai.

Dabar suprantu, kad tyrinėjimais ne tik susidomėjau, bet ir pasinėriau taip, kad dar kol kas neteko svarstyti, o ką veikti toliau.

Kuo ir kodėl svarbūs šie tyrinėjimai?

Pagrindinis mano pastarųjų metų tyrimų objektas yra Vibrio genties bakterijos. Šios bakterijos aptinkamos jūros pakrančių maudyklų vandenyse. Tačiau klimato kaitos sukelti pokyčiai Baltijos jūroje, pvz., iki 2100 metų, 2-4 ˚C padidėjusi paviršinio vandens temperatūra, tikėtina, jog palengvins vibrionų, taigi ir patogeniškų rūšių, augimą.

Pavyzdžiui, Vibrio vulnificus sukelia ypač sunkius žaizdų infekcijų atvejus nusilpusio imuniteto, garbaus amžiaus žmonėms, turėjusiems kontaktą su jūros vandeniu. Nuo 1990-ųjų Vibrio žaizdų infekcijos vis dažniau pastebimos per karščio bangas Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, tuo tarpu Lietuvoje šių bakterijų sukelti infekcijų atvejai nėra žinomi, o stebėsena nevykdoma.

Žvelgiant į ateitį, galima manyti, kad grėsmė žmonių sveikatai ir turizmo sektoriui Baltijos jūros regione didės, todėl, mano supratimu, yra svarbu tęsti tyrimus šia tema. Dar svarbiau - informuoti visuomenę apie potencialias grėsmes.

Kas tau asmeniškai yra įdomiausia dirbant mokslinį darbą?

Man mokslas reiškia nuolatinį progresą, pažinimą ir augimą tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame lygmenyje. Įdomiausia ir labiausiai motyvuojanti dalis dirbant mokslinį darbą man yra visas ciklas, procesas: pastebėti problemas, kelti klausimus, tuomet eksperimentų ar stebėjimų metu ieškoti atsakymų, rasti sprendimo būdus problemai mažinti, komunikuoti apie tai. Dinamiška, tikrai niekada nenuobodu, nuolatinis tobulėjimas, ir tai visiškai išpildo mano, kaip labai smalsios būtybės, lūkesčius.

Visai neseniai laimėjai „Švyturio Klaipėdos ateities stipendiją“. Kokios emocijos užplūdo išgirdus, jog tapai laureate?

Tokia pozityvi panika, turbūt pastebėjote, kad griebiausi už laikrodžio, kuris klykė apie padidėjusį širdies pulsą... O vėliau jau žaibo greičiu turėjau prisiminti, kam turėčiau padėkoti ir kaip teisingus žodžius surasti. Mano draugai sakė, kad aš mažiau jaudinausi per daktaro disertacijos gynimą nei ant scenos sakydama padėkos žodį, ir tai tik parodo, kaip neįprasta yra būti apdovanotai už tai, ką ir šiaip pasimėgaudamas darai.

Viso konkurso metu sulaukei itin gausaus žmonių palaikymo. Kaip tai vertini? Jis tikriausiai be galo džiugina?

Vienoks jausmas užplūsta, kai tiesiog matai tuos kylančius skaičius, ir visai kitoks, kai palaikymas ateina ir asmeniškai, elektronine forma ar gyvai. Iš tiesų tai per šį konkursą išgyvenau visokių linksmų, o kartais net ir nepatogių akimirkų...

Įsivaizduokite: choro generalinė repeticija prieš mums labai svarbų koncertą, kurio metu mūsų chorui buvo įteikta „Aukso paukštė“, laiko nedaug, tuzinas kūrinių pakartoti, truputį nervinamės, po kiekvieno pakartoto kūrinio choro vadovas duoda ženklą ir tada visas choro kolektyvas išsitraukia telefonus ir balsuoja.

Iki beprotybės nejauku, tie žmonės neleistų sumeluoti, dažnai prašiau, kad bent trumpam sustotų, bet jie manęs neklausė.

Iš pradžių buvo juokinga, galvojau, kad žmonės tiesiog azartiški, ir tik vėliau atėjo supratimas, kad jie iš tikrųjų tuo tiki, tiki manimi ir tuo, kuo gyvenu.

Vienareikšmiškai nuostabus jausmas yra sulaukti šitiek palaikymo, o dar toks sutapimas - jo gauti taip gausiai prieš pat daktaro disertacijos gynimą.

Kur planuoji išleisti laimėtą 4 000 eurų stipendiją?

Kaip ir minėjau anksčiau, kol kas ramiai ir neskubėdama apsvarstysiu, kur prasmingai galėčiau panaudoti gautą stipendiją. Norų sąraše turiu bent keletą kompetencijos kėlimo kursų: bioinformatikos, mokslo komunikacijos bei „citizen science“ srityse, tačiau ar pavyks suderinti užimtumą su norais, teks pamatyti.

Kokie artimiausi ateities planai tavęs laukia?

Labai intensyvi vasara įgyvendinant projektines veiklas ir dar intensyvesnis ruduo, numatoma 5 savaičių stažuotė Maroke bei Tunise. Šiaurinėse Afrikos šalyse su kolegų komanda iš Leibnico instituto Baltijos jūros tyrimams, tirsime plastiko taršą paplūdimiuose bei prieplaukų vandenyse.

Galbūt ateityje sieksi ir dar aukštesnio mokslinio laipsnio?

Pagal statistiką tai tik pusė moterų, įgijusių mokslų daktaro laipsnį, pasiekia profesorių pozicijas. Mano planas yra likti moksle, ir tai reiškia - eiti į priekį, o ar pasieksiu taip aukštai, dar pamatysim. O tuo tarpu tegu nutinka gyvenimas, jis būna visoks netikėtas.