Gal dar siųskime į Lietuvos - Baltarusijos pasienį skautus ir pensininkus?

Šauliai sureagavo entuziastingai ir LŠS vado pavaduotojas atsargos majoras Židrūnas Šadauskis žiniasklaidai teigė, kad LŠS gali savaitgaliais į pasienį siųsti apie 500 žmonių, o jei kiltų didesnis poreikis, surinktų 1000 ir net 2000.

VRM kol kas negali pasakyti, nei kada, nei koks šaulių skaičius galėtų būti aktyvuotas pasienyje. Konkrečių planų kol kas nėra, ir tai būtų daroma iškilus poreikiui. Ministerijos teigimu, šauliai būtų remiančiaisiais pareigūnais ir padėtų pasieniečiams, prie kurių būtų priskirti. Numatoma, kad jie galėtų vykdyti patrulių ir užkardų sargybinių funkcijas.

Visos jų funkcijos būtų pagalbinio pobūdžio. VRM primena, kad migrantų krizės suvaldymo veiksmuose vasarą jau dalyvavo 455 šauliai iš visų rinktinių.

Šauliai vietoje rezervininkų

Šaulių sąjunga vienija tūkstančius patriotiškų piliečių, visada pasirengusių ginti kraštą. Tačiau jie nėra nei kariai, nei pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad situacijos pasienyje įtampos lygis yra toks, kokio nebūta per visą naujausią Lietuvos istoriją, kyla klausimas, kiek racionalu siųsti į pasienį civilius, kai egzistuoja reali provokacijų ir net aukų galinčių pareikalauti ginkluotų susirėmimų grėsmė.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis Alfa.lt teigė, kad nors apskritai toks sprendimas nėra neadekvatus, su juo susijusių problemų nemažai. „Poreikis stiprinti pasienio apsaugą yra suprantamas, tačiau LŠS, mano manymu, jau seniai turėjo būti pavaldi kariuomenės vadui.

Tada viskas būtų „styguojama“ vienose rankose, bet dabar taip nėra. Jie negali dalyvauti operacijoje pasienyje kaip organizacija arba kaip savarankiški vienetai“, – sakė V. Malinionis.

Vaidotas Malinionis. Fotobankas

Jis atkreipė dėmesį, kad, nors dalis šaulių turi tam tikrą karinį parengimą, šiuo atžvilgiu jie nusileidžia ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, jau nekalbant apie reguliariąją kariuomenę. „Savanorių parengimo lygį atitinkančių šaulių yra labai mažai – gal 100 ar 150. Kiti neparengti. Galbūt juos ir bus įmanoma kažkur panaudoti kaip pavienius žmones“, – svarstė Alfa.lt pašnekovas.

V. Malinionis pateikė Lenkijos pavyzdį – mūsų kaimynai pasienio apsaugai aktyvavo 2 rezervo karių batalionus. Deja, Lietuvoje to padaryti neįmanoma. „Negalime to padaryti, nes mūsų rezervininkai nėra priskirti vienetams, nors seniai kalbėjome apie tokį poreikį. Sena bėda – niekaip neįtikiname politikų tai padaryti“, – sakė atsargos karininkas.

Kompetencijos stoka ir noras pasirodyti

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus ministrės atsišaukimą vertino skeptiškai. „Viena iš kariuomenės užduočių yra prireikus talkinti kitoms tarnyboms.

Reikia naudoti kariuomenę, nes ji tam reikalingus pajėgumus tikrai turi.

Susidūrėme su dviem krizėmis – pandemija ir migrantais.

Pastarosios krizės suvaldymas visiškai atitinka kariuomenės paskirtį. Užtektų kelių batalionų. Jei jau taip prispyrė bėda, kad reikia pakelti rezervą, reikėtų kviesti savanorius.

Jie yra integrali Sausumos pajėgų dalis, be to, jų yra apie 10 tūkst. Visiškai nesuprantu, kodėl pasitelkiami civiliai“, – stebėjosi buvęs kariuomenės vadas.

Jis priminė, kad tikroji ir esminė šaulių paskirtis – ginti kraštą karo atveju, kai į gynybą turi p

„Manau, kad naudoti šaulius šioje situacijoje yra nonsensas.

Tada ir skautus pasikvieskime“, – sarkastiškai juokavo V. Tutkus.

Valdas Tutkus. Asmeninis archyvas

„Man tikrai nepatinka tai, kas vyksta. Grėsmė yra labai reali ir su tokia nebuvome susidūrę per pastaruosius 30 metų. Yra institucijos, kurios turi reaguoti, ir jos tikrai gali susitvarkyti su iššūkiais. Kelti civilius yra kažkoks šiurpinimas ir panikos skleidimas. Nereikia to daryti“, – pabrėžė generolas.

Jis teigė, kad nesupranta, kas paskatino ministrę žengti tokį žingsnį. „Manau, kad jai stinga krizių valdymo patirties. Kompetencijos stinga, o pasirodyti vis tiek norisi.

Jei matai, kad VSAT ir VST pulkų pajėgumų neužtenka, tarkis su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Nežinai, kaip tai padaryti, – paklausk patarimo.

Panašu, kad nepagalvojo, kad reikia pasitarti.

Atvirai pasakysiu: pasitelkti šaulius – ne itin protingas sprendimas“, – sakė V. Tutkus.

Yra ir dar vienas rizikos veiksnys, į kurį galimai atsižvelgta nebuvo. Pareigą vykdantiems kariams ir pareigūnams bei jų artimiesiems sužeidimo ar mirties atveju numatytas kompensacijų mechanizmas. Apie civilius to nepasakysi.

„Karinis konfliktas su baltarusiais ar rusais labai menkai tikėtinas, o štai susidūrimai su sieną šturmuojančiais migrantais yra visiškai reali grėsmė. Visiškai neatmesčiau, kad kai kurie migrantai gali būti ginkluoti.

Jei nukentės arba, neduok Dieve, bus nužudytas šaulys, kas už tai atsakys?  Asmeniškai A. Bilotaitė?

Turėtų būti taip, nes pagal įstatymą atsakingas yra tas, kas atiduoda įsakymą. Į tarnybą pašaukti kariai savanoriai turi visas valstybės garantijas, o šauliai – ne. Blogiausi variantai privalo būti labai atidžiai nagrinėjami“, – sakė V. Tutkus.

Gal pensininkai?

Specialių operacijų pajėgų atsargos kapitonas Aurimas Navys portalui Alfa.lt priminė, kad Bekelės visureigių entuziastų žygiui „ginti pasienį“ iš pradžių taip pat girdėjosi daug pritarimo.

„Panašu, kad tik po kurio laiko VSAT vadas susivokė, kad viskas čia ne taip gerai. Juk tai – civiliai. Lygiai taip pat vertinu ir šaulių pašaukimą. Situacija kaista, ministrė pasakoja, kaip gerai visos tarnybos yra pasiruošusios, ir štai – toks pareiškimas“, – sakė A. Navys.

„Šie žmonės yra bibliotekininkai, veterinarai, vizažistai. Ne kariai.

Jų patriotizmas yra sveikintinas, ir jei padėtis pasidarys tokia bloga, kad kiltų karas, kiekvienas net ir tuo atveju darys tai, ką moka geriausiai, – medžiotojas ims šautuvą, o greitai spausdinti mokantis žmogus spausdins įsakymus. Tokia yra šaulių paskirtis – kritiniu atveju prisidėti tuo, ką kiekvienas moka geriausiai.

Grėsmė egzistuoja ir dabar, bet ne tokia, kad visus iš eilės siųstume į pasienį“, – teigė buvęs SOP karininkas.

Jis ironizavo, kad galbūt net visureigių žygio dalyviai buvo tam tinkamesni, nes daugelis pasižymėjo tvirtu kūno sudėjimu. „Tokie galėtų ir smėlio maišą pernešti į reikiamą vietą, ir maisto konteinerius iškrauti. Bet juk ne ginklu pasienį saugoti“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad pasirengimo atžvilgiu net ir kovinių šaulių būrių nariai vis viena neprilygsta kariams: „Kai reikia „ginti Berlyną“, 15 metų berniukui įduodavo pancerfaustą. Negi mes dabar taip darysime?

Dabar ne tas atvejis, ir net karo atveju pagrindinė šaulių paskirtis nėra kautis su ginklu rankose.“

Aurimas Navys.  Asmeninis archyvas

Pasak atsargos kario, reikia atsižvelgti ir į teisinę šaulių panaudojimo pusę – net ir kariams galioja tam tikri reikalavimai ir taisyklės. Kaip tuo metu konfliktinėse situacijose elgtis civiliui – visiškai neaišku.

Siųsdama minias civilių, Rusija siekia kelti sumaištį ir įtampą ir jai būtų tik į naudą, jei psichologinės įtampos neišlaikęs civilis pasienyje paleistų šūvį. „Dabartinėje situacijoje kiekvienam kariui ir pasieniečiui turi būti absoliučiai aišku, ką ir kada jis gali daryti.

Kada reikia purkšti ašarines dujas, kada atsitraukti, o kada panaudoti ginklą.

Taigi, vienas dalykas yra profesionalai, o visai kitas – šauliai.

Ką bekalbėti apie atsakomybę? Norime, kad konfliktas kiltų, nes kažkam neatlaikė nervai?“ – retoriškai klausė buvęs karys.

Jis taip pat svarstė, kas paskatino ministrę padaryti tokį pareiškimą: „Jei tai buvo noras pasirodyti, viešųjų ryšių triukas – tai siaubinga nesėkmė. Tai absoliutus kompetencijų trūkumas, situacijos nesupratimas ir bejėgiškumo demonstravimas. Sunku įsivaizduoti, kad toks pareiškimas buvo suderintas su reikalą išmanančiais atsakingais pareigūnais. Kitokio atsakymo tiesiog neturiu“, – svarstė A. Navys.

Jis išreiškė viltį, kad A. Bilotaitė neteisingai suformulavo kreipimąsi ir kalbama apie humanitarinę šaulių misiją, jei migrantai prasiveržtų ir reikėtų jais rūpintis. Tačiau jokiu būdu ne sienos apsaugai.

„Jei jau tikrai esame tokioje padėtyje, kad niekaip negalime suvaldyti situacijos ir trūksta poros tūkstančių žmonių, gal kreipkimės į sąjungininkus. Jie padės.

O jei kreipiamės pagalbos į civilius – Lietuvoje yra daug pensininkų. Ir laisvo laiko jie turi. Imkime juos į pasienį sunkvežimiais vežti, atleiskite už sarkazmą“, – sakė Afganistane tarnavęs karininkas.