Egidijus Sipavičius – apie plastines operacijas ir skyrybas po 30-ties metų santuokos: jaučiau sąžinės graužatį, bet kitaip pasielgti negalėjau

Laidos svečias teigė, kad šiuo metu puikiai gyvena ir mėgaujasi žiema. Anot jo, šis metų laikas yra labai gražus, ypač tuomet, kai iškrenta pūrus, baltas sniegas.

„Dabar gyvenu kaime, dažniausiai labai daug laiko leidžiu lauke, nes yra ūkis, reikia pasirūpinti malkomis, šienu, lesalu. Vienas atvažiavęs ūkininkas juokėsi, sakė: „Žaidžiate ūkį“. Iš tikrųjų jį žaidžiame, nes yra tik kelios avys, 10 ar 20 vištų. Draugai aprūpinti kiaušiniais, aviena, o ir pats valgau tik tokią mėsą, šiltnamyje dar užsiauginame pomidorų“, – sakė E. Sipavičius.

Atlikėjas toliau vardino tokio gyvenimo privalumus. Kaime – daug erdvės, nuolat yra fizinių darbų, kuriuos reikia atlikti, todėl nebūtina mokėti už sporto salę. Anot žinomo vyro, ne vienas muzikantas ar jo kolega yra išvažiavęs į užmiestį, turi ūkius.

„Manau, kad tam turi įtakos mūsų darbo rezultato efemeriškumas. Pavyzdžiui, išėjau į koncertą, atidainavau, žmonės siautė, dainavo, ašaras kai kur braukė, visa ta emocijų banga, visas tas vulkaninis kamuolys praėjo, mes išsiskirstėme ir nieko nebeliko. Aš grįžtu namo toks išsitaškęs, tuščias, žmonės grįžo namo, pagalvojo, kad buvo smagu, o po dviejų ar trijų dienų tai dingsta, to nebėra ir nelieka nieko materialaus, ką mes sukuriame. O kaime, kai tu dirbi, statai, kali, pjauni, po kažkiek laiko galvoji, kaip smagu, ką padariau, užsiauginau avį, matau, kad gimė mažytė, o dabar jau kokia didelė. Negaliu kalbėti už kitus, bet man tai daug reiškia. Matau to savo darbo, kasdienių pastangų rezultatą ir tai labai smagu“, – šypsodamasis kalbėjo E. Sipavičius.

Kai persikėlė gyventi į kaimą, laidos svečias teigė galvojęs, kad gyvens miestietiškai, turės robotą, kuris 15 arų žemę nupjaus. Tačiau ilgainiui viskas apsivertė aukštyn kojomis.

„Matai, kad negražu, reikia pievą papjauti, todėl nusipirkome traktorių, pagalvojome, kad daržoves reikia užsiauginti. Po truputį iškilo šiltnamis, tada vištos atsirado, viščiukai“, – sakė E. Sipavičius.

Grįžęs iš užsienio pasijautė nereikalingas

Laidoje buvo prisiminta, kad atlikėjas pasirodo ir koncertuose, scenoje jis – 40 metų. Domėtasi, ar vyras nejaučia nenoro pasirodyti gerbėjams, o galbūt vis dėlto viskas priešingai – su metais viskas tik gerėja, tobulėja ir suteikia daug gerų emocijų. Sulaukęs šio klausimo E. Sipavičius atviravo vienu metu jautęs atėjusią krizę, vidinę baimę, kad greitai sumažės dėmesys ir viskas pasibaigs.

„Jaučiau, kad aš liksiu be nieko. Vis tiek gyveni tokioje nežinioje. Nesi tikras, ar tau paskambins, ar ne, į koncertą pakvies ar ne, žmonės į organizuojamą koncertą ateis, ar ne. Man buvo 35 metai, grįžome iš klajonių po Europos miestų klubus ir atsidūrėme didelėje duobėje. Galvojau, grįžo Sipavičius, imkite mane. Ir nieko. Scenos pilnos – Ovidijus Vyšniauskas, Gytis Paškevičius, Dambrauskas, Valinskienė. Maždaug visi manė: „Ai čia tas, kuris prieš 6 metus makaluodavosi akyse“. Man buvo sunkus metas, galvojau, kad reikia kažko imtis, kažką daryti, nes su muzika nieko nebus“, – kalbėjo atlikėjas.

Tuomet jam kilo idėja kurti interviu su žinomais žmonėmis, juos filmuoti ir paskui parduoti televizijoms. Vėliau jis bandė pardavinėti draudimo polisus.

„Buvo labai sunku. Pardaviau tik du ar tris polisus. Skambinau savo pažįstamiems, pasakojau, kad yra toks naujas dalykas, visiška naujiena. Man pasisekė, bet jaučiausi blogai save siūlydamas. Man to niekada nereikėjo daryti, visi mane kvietė, o čia reikėjo parduoti paslaugą.

Norėdamas kažką parduoti turi tikėti, kad tai šimtaprocentinis dalykas ir, kad jis tikrai veikia. To negalėjau padaryti, nes tai buvo visiška naujiena – gyvybės kaupiamasis draudimas. Lietuvoje net nebuvo tokių draudimo kompanijų, Šveicarijos įmonė tai platino. Buvau neužtikrintas, o kai tu neužtikrintas, tau nepatogu, nėra vidinės teisybės jausmo, todėl jaučiau didelį diskomfortą“, – atvirai kalbėjo E. Sipavičius.

Vėliau, supratęs, kad scena užimta kitų atlikėjų, žinomas vyras pradėjo kurti projektą „Tėtis šoka bugi“.

„Galvojau, kokio velnio aš praėsiu įrodinėti senas tiesas. Bevažinėdamas po užsienį, bežiūrėdamas, kas groja klubuose, o kas ne, išgirdau muziką, kurios Lietuvoje nebuvo. Svingas, tvistas, tuomet ir gimė projektas „Tėtis šoka bugi“, su kuriuo aš vėl pajudėjau, išlindo į paviršių mano vardas. Net penkis ar šešis metus nereikėjo groti „Antilopės“, „Miškų dukros“. Radau tokį sprendimo būdą“, – juokėsi E. Sipavičius.

Tam, kad grįžtų į eterį, jis pasakojo supratęs, jog reikėjo duoti žiūrovams kažką įdomaus. Tuo metu, kaip teigė E. Sipavičius, nebuvo žinoma apie pardavimus, rinkos veikimo dėsnius, partizaninį marketingą. Jis intuityviai numanė, kad jo pavardę vėl išpopuliarintų žiniasklaida.

„Suradau žurnalistę, sutarėme, kad ji dirba man, o aš moku jai pinigus, kad atsidurčiau laikraščiuose. Pripasakojome visokių būtų ir nebūtų dalykų apie mano keliones, visi staiga susidomėjo, kaip čia tas Sipavičius gyvena. Buvo daug paskalų, ko gero, pirmasis 1995 metais save papiarinau šiuolaikiniais metodais“, – prisiminė laidos svečias.

Mokėsi inžineriją, bet visada svajojo būti atlikėju

Buvo prisiminta, kad E. Sipavičius studijavo šilumos sistemų inžinerijos specialybę. Vis dėlto vyras pasakojo, kad visą laiką svajojo apie muzikanto profesiją, nuolatos su savimi nešiojosi gitarą, kuria atlikdavo vieną sukurtą dainą. Nenoras, kad paimtų į kariuomenė lėmė tai, kad žinomas vyras įstojo mokytis į visai kitokią sritį.

„Žiauriai bijojau kariuomenės, nes negalėjau padaryti prisitraukimų, buvau kūdas, plonas. Įstojus skrandyje atsirado dvylikapirštės žarnos opa, nežinau, nuo ko, galbūt alaus, bet tai mane išgelbėjo. Gavau atleidimo bilietą nuo kariuomenės ir tuo pačiu mano studento gyvenimas iš karto baigėsi“, – juokėsi pašnekovas.

Tuomet E. Sipavičius pasakojo prisijungęs prie grupės „Coda“, kurios dainos, anot jo, šiomis dienomis, jei tik būtų galimybė, puikiai suskambėtų iš naujo.

„Jei išleistumėme paskutinį ar priešpaskutinį mūsų albumą, būtų labai į temą. Beje, pagalvojau, kad reikia susirasti Robertą Stanionį, kuris buvo „Coda“ grupės įkūrėjas. Priešpaskutinio albumo dainos skamba labai šiuolaikiškai“, – svarstė žinomas atlikėjas.

Paklaustas apie arenas, E. Sipavičius teigė su grupe „Coda“ jau koncertavęs Kauno sporto halėje, Vilniaus sporto rūmuose, todėl nežino, ar norėtų surengti vėl panašaus mąsto koncertą.

„Arenoje nėra akių kontakto su gerbėjais, jausmo, tokio betarpiško artumo, muzikavimo ir pokalbių, užsimezgančios bioenergetikos. Tu stovi didelėje scenoje, į akis kala prožektorius, matai gal dvi eiles žmonių, o visa kita tamsoje. Nėra to, kas man labai patinka, kas mane užveda.

Pavyzdžiui, ir televizija man niekada nepatiko, vedžiau kelias laidas, projektus, bet nesisekė, nes nemačiau žmogaus, tik operatoriaus žvilgsnį. Jei nematau žmonių, reakcijų, nematau akių, šypsenų ar dar kažko, man to trūksta, būna labai negerai“, – atvirai pasakojo laidos svečias.

Domėtasi, ką E. Sipavičius mano apie šiuolaikinę muzikinę kultūrą. Žinomas vyras teigė, kad jaunimas nieko nauja nesugalvoja, viskas kartojasi.

„Pati ryškiausia naujovė buvo grynas juodas, gangsta repas, bet jis irgi atsirado breiko laikais, tik nebuvo to tokio didelio grūzo. Visa kita jau matyta, tik kitame technologiniame lygyje“, – sakė E. Sipavičius.

Anot atlikėjo, anksčiau buvo kitokie laikai. Niekas nesusirašinėjo „Tinder“ programėlėje, žinomas vyras pastebėjo, kad niekas nevaikščiojo į restoranus, o viešbučiai buvo šalti.

„Turėjome grupėje būgnininką Gintarėlį. Fantastiškas bičas, žinojo visų miestų babulkas, kurios naktimis pardavinėjo skiestą spiritą, neva degtinę. Vienintelis geras, fainas dalykas būdavo pagerti po koncertų viešbutyje, pakalbėti nesąmonių, kartais pasitaikydavo vietinės ar atsivežtos merginos. Ir viskas“, – prisiminė E. Sipavičius.

Paklaustas, ar dažai įsimylėdavo, jis teigė, kad į tai visą laiką žiūrėjęs kaip į pramogą, nuotykį. Rimtesni santykiai niekada neužsimegzdavo.

„Jaunystė buvo stipriai audringa, dėl kai ko gėda, pavyzdžiui, dėl elgesio su merginomis, jų jausmais, poreikiais. Būdavo vienos nakties nuotykiai, kitą dieną nepažįsti, nematai ir nežinai, o galbūt merginos tikėjo. Žodžiu, buvo negerų dalykų, nelabai jais didžiuojuosi“, – prisipažino E. Sipavičius.

Hitais tapusios studijų laikų dainos

Laidoje buvo klausta, kodėl nuo 2005 metų žinomas atlikėjas koncertuose pasirodo, tačiau nepristato savo dainų albumų. E. Sipavičius teigė, kad kartais išleidžia naują dainą, o viso albumo leisti nebemato prasmės.

„Neatsiperka. Kartas nuo karto išleidžiu dainą, sukuriu klipuką ir viskas. Galų gale, žinau, jei iš naujo išleisčiau senąsias dainas kažkokia forma, galbūt vinile, jos paeitų, bet jas leisti taip pat, kaip anksčiau, aš nebenoriu. Žmonės, kurie mėgsta tą muziką, jiems patinka tų laikų skambėjimas, estetika, o man tai nebepatinka.

Gali uždainuoti tą dainą, bet taip, kaip ji skambėjo anksčiau, nenoriu daryti. Jaučiu tokį konfliktą. Be to, domiuosi naujais dalykais, įdainuoju dainą, kuri absoliučiai ne mano stiliaus. Man patinka, aš ją įrašau, esu pasiruošęs ją pristatyti, bet nurimstu, paskui suprantu, kad nepaeis, tai kam tai daryti“, – šypsojosi E. Sipavičius.

Pastebėta, kad žinomas vyras yra atlikęs daug kūrinių, klausta, kuri daina jam yra labiausiai atsibodusi. E. Sipavičius prisiminė, kad buvo laikas, kai nedainavo „Antilopės“, „Miškų dukros“, „Pėdsakų“, nes manė, jog turi sukuri kitokį savo įvaizdį.

„Nes jei visą gyvenimą suksiu tris dainas, aš taip ir liksiu tų kelių dainų dainininku. Tada atsirado „Tėtis šoka bugi“, „Senieji Vilniaus stogai“, „Gera“, „Elektrėnų žiburiai“ ir daug kitų, svinguojanti muzika. Dabar man koncertuose pavyksta suderinti nesuderinamus dalykus, kurie stilistiškai absoliučiai nesuderinai. Sakykime, senas tvistas ir kokia nors daina „Pėdsakai“ ar roko baladė.

Buvau labai atsikandęs „Antilopės“, sakiau, kad nedainuosiu, bet žmonės sakydavo: „Koncertas geras, o kur „Antilopė“, mes atėjome dėl jos“. Ji sugrįžo, todėl labai džiaugiuosi. Galima dainuoti 1001 šios dainos versiją, nes ji turi gilų tekstą, kuriuo galima daug pasakyti. Klausytojai galbūt to negirdi, bet aš žinau, ką noriu tuo metu akcentuoti, o tai man padeda šią dainą atlikti šiek tiek kitaip“, – sakė E. Sipavičius.

Anot atlikėjo, dalis jo atliekamų hitų yra parašyti kolegos Roberto Stanionio dar studentavimo laikais. Jos buvo atliekamos įvairių vakarėlių metu.

„Buvo toks periodas, aš irgi jį turėjau, viską laiką Maironio tomą grodavau, atsiversdavau, bandydavau dėlioti žodžius. Tai – jaunystės, studijų laikų dainos, jos šiek tiek transformavosi, bet tapo hitais“, – šypsojosi laidos svečias.

Tiesa, buvo prisimintas ir kiek nemalonus įvykis, susijęs su muzikine karjera. Atlikėjas pasakojo, kad atėjęs į ansamblį „Dinamo“, susipažino su soliste ir Robertu Stanioniu. Tuo metu E. Sipavičiui teko padainuoti su jais tik kelias dainas, bet ilgainiui viskas pasikeitė.

„Vis pasistumdamas po truputį atėmiau iš jų repertuarą, tapau tos grupės solistu. Dėl Roberto – viskas gerai, nes jis tapo tos grupės prodiuseris, o mergina, jos vardas Rita, man atrodo, ją išstūmiau. Toks epizodas, kuriuo nesididžiuoju, bet labai norėjau būti centrinė figūra, vienintelis, nesistumdyti, nesidalinti“, – sakė E. Sipavičius.

Anot jo, muzikantams svarbu rasti savo vietą po saule, užimti vietą scenoje, nes yra gausu įvairių atlikėjų.

„Mūsų laikais buvo lengviau, nebuvo tiek pasiūlos, radijo stotys ar internetas nebuvo užverstas muzika, o dabar, manau, tokie dalykai yra dar ryškesni. Negaliu pasakyti, nedalyvauju tose kovose, bet aš manau, kad tai vyksta daug ryškiau“, – savo mintimis dalijosi E. Sipavičius.

Ilgą laiką koncertavo užsienyje

Laidoje domėtasi, kodėl E. Sipavičius kurį laiką gyveno užsienyje. Atlikėjas pasakojo, kad mintis išvykti kilo ne savo noru. Anot jo, 1988–1990 metais sustojo vystytis ekonomika, kilo didelės bėdos, buvo ganėtinai sunku užsidirbti pinigų, o žmonėms muzika nerūpėjo. Tai turėjo įtakos žinomo vyro išvykoms užsidirbti.

„Nebuvo, kaip išgyventi, sušilti, gauti degalų. Lenkijoje vyko muzikinis turgus, jame pasirodydavo šios šalies grupės vokiečiams, olandams, prancūzams. Mes nuvažiavome į Lenkiją, mus pastebėjo olandai ir pasikvietė pas save.

Pasirodydavome naktiniuose klubuose, atlikdavome kokių 10 amerikietiškų dainų iš MTV. Dainavome angliškai, darydavome žinomus, populiarius koverius ir taip sukomės. Niekam neįdomi buvo lietuvių kalba ir „Antilopė“, – prisiminė E. Sipavičius.

Jis neslėpė, kad užsienyje jautėsi blogai. Tais laikais, kaip teigė E. Sipavičius, Vakarų muzikos atlikėjai ir jų dainos buvo labai teigiamai vertinamos, priešingai nei lietuviškos. Tai tuo metu jautė ir pats atlikėjas.

„Maniau, kad esu žvaigždė, dainininkas, išeini, tau visi ploja, o ten aš patekau į kažkokį klubelį, kuriame niekas avansu neplojo, niekas nežinojo. Tu išneši savo garbanas parodyti ir pusė salės tikrai nemiršta. Išeini, visi galvoja: „Nu, nustebink“. Buvau išsigandęs, gyvenau Vakaruose, ten jie taip gerai dainavo, buvo tokie faini, o aš iš Tarybų Sąjungos. Pradžioje man buvo labai sunku, nes atvažiavau su mintimis, spirsiu koja į užuolaidas ir mane su gėlėmis priims. Buvo sunku tai išgyventi“, – atvirai pasakojo E. Sipavičius.

Tuo metu, kai sukosi tokios mintys, vienas vyras bare pasikvietė E. Sipavičių pasikalbėti. Nepažįstamasis pasidomėjo, kodėl atlikėjas nesijaučia savimi pasitikintis, pabrėžė, kad jis gerai atrodo, puikiai dainuoja.

„Sako: „Ko tu toks užsikompleksavęs, jei tu savimi netikėsi, niekas tavimi nepatikės“. Su juo išgėrėme, pašnekėjome, jis dar pasiūlė pavaikščioti po barus, sakė, kad pamatysiu, jog olandai dainuoja šūdą. Po tokių žodžių užsipompavau, pamaniau, jog esu kietas“, – laidoje pasakojo pašnekovas.

Žinomas vyras neslėpė, kad pirmą kartą, kai grįžo į Lietuvą iš Olandijos po trijų mėnesių darbo, pinigų atsivežė tiek, kad užteko visiems metams į priekį.

„Tais lakais buvo gulbinai, juos keisdavome į dolerius, gaudavai krūvą bebriukų, meškiukų, tai buvo didžiuliai pinigai. Pirmą kartą išvažiavome trims mėnesiams, grįžome, paskui vėl išvažiavome po pusmečio. Reikėjo iš tų pinigų maitintis, išgyventi. Antrą kartą atsivežiau mašiną „Ford Scorpio“. Tokia mašina buvo viršūnių viršūnė, tik antras ar trečias „Ford Scorpio“ Kaune. Buvau banditų taikinyje, bet kodėl man jos nepavogė, aš nežinau“, – juokėsi E. Sipavičius.

Vis dėlto akis į akį su banditais jam susidurti teko Panevėžyje. Žinomas vyras teigė, kad iš užsienio į Lietuvą visam laikui grįžo 1995 metais, kai viskas jau buvo nurimę. Tą kartą jį pakvietė pasirodyti viename Panevėžio restoranų.

„Kažkas paskambino, sakė, kad yra viešbutis, restoranas, reikia vakare padainuoti. Aš atvažiavau, dainuoju, smagu, gerai. Tuomet prie manęs atėjo kažkoks vyrukas, sako: „Gal jūs sutiktumėte su mano kompanija prisėsti trumpam, pasišnekėti“, atsakiau: „Kodėl gi ne“. Nuėjau į tą salę, kurioje už kampo stovėjo staliukas. Prie jo sėdėjo du tokie viršininkai, sako: „Sėsk“. Pasisveikinau, paklausė, ar išgersiu. Sutikau, nes mačiau, kad konkrečiai nušaus, jei neišgersiu tos taurės degtinės.

Mane išgelbėjo to restorano savininkas. Jis pamatė šią situaciją, atsiprašė ir pasikvietė mane pasišnekėti taip nuvesdamas nuo to stalo. Nepatikau tiems vyrams, nes nenorėjau gerti iki galo, kad suabejojau, jog reikia išgerti taurę, jie mane nurašė. O kai išgėriau, jau nebesiskaitė. Visą vakarą buvo bandoma sulaikyti vieną iš tų dviejų viršininkų, jis vis rovėsi prie scenos. Per plauką likau nesubaladotas. Nebuvo juokinga visiškai, buvo baisu“, – istoriją prisiminė E. Sipavičius.

Po šios situacijos jis teigė išmokęs svarbią pamoką, visuomet paklausiantis, kas jį kviečia koncertuoti, išsiaiškina, kokia proga, publika.

Plastinės operacijas darėsi dėl svarbios priežasties

Laidoje buvo užsiminta ir apie E. Sipavičiaus neseniai patirtas traumas. Atlikėjas pasakojo, kad prieš kurį laiką važinėjo su motoroleriu, kai į jį atsitrenkė automobilis.

„Buvo problemų, bet viskas pakankamai gerai baigėsi. Buvo atlikta porą plastinių operacijų, dabar viskas gerai. Tik neseniai lėkdamas su dviračiu mišku susilaužiau šonkaulius. Lėkiau, į priekinį ratą įlindo šaka, per greitai sustojo dviratis, paskraidžiau.

Lūžo du šonkauliai, negalėjau atsigulti į lovą ir atsikelti. Kai išrašė iš ligoninės, iš karto išsinuomavau lovą su motoriukais. Mane nuleisdavo, pakeldavo kokį mėnesį laiko, taip išgyvenau, paskui praėjo“, – atvirai pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad dėl incidento teko atšaukti net koncertus.

Domėtasi ir E. Sipavičiaus grožio paslaptimi. Atlikėjas pasakojo, kad yra leidęsis injekcijas, tačiau tai buvo jau seniai.

„Turiu gilią raukšlę, piktą žvilgsnį, nežinau, kodėl, bet kažkada leidausi ten hialuroną. Nebekartoju, nes labai surakina kaktą, o scenoje reikia išraiškos. Esu daręs ir plastinę operaciją, nes labai sugriuvę mano akių vokai. Tuomet man buvo kokių 35 ar 40 metų, akys atrodė labai pavargusios. Po šios operacijos atrodė, kad pasaulis tapo šviesesnis. Tikrai labai reikėjo. O dabar naudoju tik kremus prieš miegą ir ryte“, – sakė E. Sipavičius.

Po 30-ties metų santuokoje – sunkios skyrybos

Laidoje užsiminta, kad žinomas vyras išsiskyrė po 30-ties metų santuokos, domėtasi, kas nutiko, kad subyrėjo šeima. E. Sipavičius teigė, jog jautė tuštumą, buvo labai mylimas, jam nieko netrūko, tačiau ir pats norėjo mylėti.

„Vaida buvo nuostabi žmona, bet aš labai norėjau pats mylėti, o širdy buvo tuštuma. Atsirado, kas užpildė tą tuštumą. Skyrybos buvo labai sunkios, nes ji kentėjo, o taip nutinka, kai žmogus paliekamas. Jaučiau didelę sąžinės graužatį, kad taip pasielgiau, bet kitaip negalėjau.

Dabar manau, kad buvo galima išsiskirti švelniau, jei būčiau paaiškinęs, pakalbėjęs, dėl ko, kaip, kas atsitiko ir kaip bus, kaip su tuo gyveni. Tačiau buvo tokios aplinkybės, kad aš to nepadariau. Teko labai greitai išeiti. Ne taip planavau viską padaryti, galvojau, kad reikia pasėdėti, nuraminti, paguosti. Taip nepavyko, labai gaila“, – kalbėjo E. Sipavičius.

Tiesa, jis prisipažino, kad paliko šeimą ne iš karto, išeiti nusprendė tik po kurio laiko: „Labai negraži istorija, bet kai tai įvyko, o mylėti gera. Kai žmogų myli, besąlygiškai pasitiki žmogumi, atsiduodi visa širdimi, negalvoji apie kitus dalykus.“

Paklaustas, kokio dalyko gyvenime labiausiai gailisi jis neslėpė, kad skyrybų su žmona ir negalėjimo su ja tinkamai atsisveikinti.

„Nepasielgiau taip, kaip dera pasielgti vyrui besiskiriant ir paliekant moterį, kuri tavimi ilgą gyvenimo laiką tikėjo. Šito gailiuosi“, – sakė E. Sipavičius.

Jis neslėpė, kad po skyrybų kilo problemų su vaikais, jie smerkė, nesuprato, nes tuo metu dar nebuvo sukūrę savo šeimų ir nepuoselėjo jokių santykių.

„Kai atsirado jų pirmieji nusivylimai, pirma meilė, išsiskyrimai, tada pasidarė lengviau. Su vaikais iš pradžių buvo tam tikrų problemų, bet dabar sutariame garai. Mes matomės, susitinkame Kaune kartą į mėnesį. Kartais dažniau, kartais rečiau. Pavalgome, pakalbame, kas vyksta, kaip vyksta, kaip sekasi.

Norėčiau su jais susitikti dažniau, bet nenoriu jų apkrauti. Jie turi savo gyvenimus. Iki kokių 35, 40 metų ir aš buvau užmiršęs, kad yra mama, tik po kurio laiko supratau, esu jai vienintelis, kurį ji besąlygiškai myli.

Mamai tu esi pats geriausias pasaulio žmogus, gražiausias vyras, geriausias dainininkas. Mama – žmogus, kuris nemato tavo trūkumų, bet mes tai labai vėlai suprantame. Pats tai vėlai supratau, todėl dabar stengiuosi pataisyti tą ilgą nesupratimą“, – sakė E. Sipavičius.