Edvinas Vaičiulis: „Labiausiai motyvuoja malonumas to, ką darau“

Pirmą kartą tarptautinėse varžybose dalyvavęs 20-metis klaipėdietis nustebino šaltais nervais, geru pasirengimu ir ištverme. 800 m bėgimo rungtyje didžiąją dalį penktas buvęs E. Vaičiulis į lyderius kibo paskutinėje distancijos fazėje. O bronzos medalį išplėšė kone šuoliu kirtęs finišo juostą, akimirkai už savęs palikęs lenkų bėgiką.

„Finišui atidaviau paskutines jėgas, - prisipažino bronzos medalininkas, - kitiems metrams, jei dar jų būtų buvę, jėgų nebeturėjau.“

Dar vieną bronzos medalį E. Vaičiulis iškovojo 3000 m kliūtinio bėgimo rungtyje, kurioje, kepinant karštai saulei, reikėjo pademonstruoti gerą pasirengimą ir ištvermę.

Tų pergalių nebūtų be sunkių kasdienių treniruočių. O ir sėkmė čempionate įkvėpė E. Vaičiulį, kuriam sportinė karjera dar tik prasideda, dar sunkesnėms treniruotėms, dar svarbesnių pasiekimų šturmui.

Edvinai, kokios emocijos užplūdo, kai pamatei savo pavardę tarp šių metų konkurso „Švyturio Klaipėdos ateities stipendija“ nominantų?

Kai sužinojau ir pamačiau, kad esu tarp metų nominantų - labai nustebau. Kurtieji žmonės iki šiol buvo nelabai pastebimi tarp visų. Gal dėl to, kad turi kalbos negalią, kuri trukdo ką nors pasiekti, nuveikti. Džiaugiuosi, kad pavyko laimėti medalius Europos čempionate, ir malonu, jog buvo pastebėtos mano pergales. Taip pat ačiū tiems žmonėms, kurie pasiūlė mane į nominantų būrį.

Patekai į finalą tarp 5 geriausiųjų. Ką Tau tai reiškia?

Kad patekčiau į penketuką, turėjau gauti daugybę balsų. Vadinasi, jų gavau. Tai - nuostabu! Džiaugiuosi, kad žmonės pastebėjo ir žino mane, žino apie mano šių metų sėkmę. Tai įvertinimas to, ką pasiekiau, tai kartu dėmesys kurtiesiems sportininkams, žmonėms. Daugiau klaipėdiečių žinos, kad mieste yra kurčiųjų sporto klubas „Šermukšnis“, o jame - nemažai sportininkų, kurie pasiekia pergales ne tik Lietuvos, bet tarptautiniuose vandenyse.

Sporto pasaulyje Tavo pavardė ryškiai nuskambėjo šią vasarą, kai 2023 metų Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate Lenkijoje iškovojai net du medalius. Ar pačiam tokie pasiekimai buvo tikėti?

Pradėkime nuo to, kad mano kelionė į Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatą Lenkijoje buvo patvirtinta maždaug likus mėnesiui iki jo. Prieš pusmetį buvau mažai žinomas net Lietuvos kurčiųjų bendruomenės rate. Įvertinę mano darbą treniruotėse ir gana sėkmingą pasirodymą šių metų šalies girdinčiųjų lengvaatlečių varžybose, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovai patvirtino mano kandidatūrą šalies lengvosios atletikos rinktinėje.

Europos pirmenybės Lenkijoje man buvo pirmosios tarptautinės varžybos, todėl vykau į jas norėdamas garbingai atstovauti Lietuvai. Net du laimėti medaliai virto didžiausia staigmena visiems - ir Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovams, ir mano trenerėms, ir man pačiam.

Nuo kelerių metų sportuoji ir ką Tau gyvenime reiškia sportas?

Kad ir kaip būtų keista, tačiau rimtai į sportą pradėjau žiūrėti, kai sulaukiau 17 metų. Atsirado noras važiuoti dviračiu, bėgioti, plušėti treniruoklių salėje. Pamatęs, kad manyje yra paslėpti fiziniai rezervai, ėmiau juos išnaudoti.

Mėgėjiškas sportas - tai atgaiva, prasiblaškymas nuo darbų, sveikata, gera savijauta, gera nuotaika. Profesionalus sportas - tai darbas tikrąja to žodžio prasme: rytinės mankštos, kasdienės treniruotės, kurių kartais būna ir po dvi per dieną, mitybos režimas, gyvenimas be žalingų įpročių. Varžybos būna tarsi šventė tarp nuobodžių treniruočių.

Kodėl pasirinkai lengvąją atletiką?

Keista, bet besimokant Klaipėdos „Litorinos“ mokykloje kūno kultūros mokytojai per pamokas liepdavo bėgti, dažnai praleisdavau jas. Man nepatikdavo, greitai pavargdavau. Dėl blogo pažymio ar dėl to, kad mokytoja pasakys tėvams, prisiversdavau bėgioti. Buvo etapas, kai nesportavau. Ir vieną sykį atėjo noras sportuoti - būtent bėgioti. Kad ir kaip keista, dabar man bėgiojimas ir važiavimas dviračiu labai patinka.

Kaip keliais sakiniais save pristatytumei žmonėms, kurie Tavęs nepažįsta?

Esu 20-metis vaikinas, kilęs iš Šilalės rajono Grimzdų kaimo. Nuo gimimo turiu klausos negalią. Tačiau susigyvenęs su ja, radau sričių, kur netrukdo kurtumas ir galiu save realizuoti. Mano veiklos padėjo susirasti daug draugų, pažįstamų, todėl ir girdinčiųjų visuomenėje, ir kurčiųjų bendruomenėje jaučiuosi šauniai.

Kas Tave labiausiai motyvuoja?

Labiausiai motyvuoja malonumas to, ką darau. Tai yra - pats bėgiojimas. O artimųjų, giminaičių, draugų, bendraklasių, pažįstamų palaikymas dar labiau motyvuoja sportuoti.

Jei laimėtumei šį konkursą, kur išleistum 4 000 eurų stipendiją?

Toji stipendija būtų pridėta prie tos sumos, kuri yra taupoma įsigyti būsimam būstui Klaipėdoje.

Turi svajonę, kuri Tave įkvepia ir stumia į priekį?

Turiu svajonių. Ir ne vieną. Jos susijusios su gyvenimu ir su pomėgiais - fotografuoti, kurti filmus, sportuoti. Šios veiklos teikia malonumą ir verčia judėti į priekį. Konkretinti svajonių nenoriu - tegul jos būna su manimi.