Drąsus Lietuvos žingsnis pasaulio darnos link: „Anglies dioksido karo mokesčio“ iniciatyva

Tai „anglies dioksido karo mokestis“ (AKM) (angl. k. Carbon War Tax), kuris kovoja ne tik su klimato kaita, bet ir pateikia visiškai naują požiūrį į tarptautinių karo konfliktų sprendimą.

Pradininkai Lietuvoje

Klaipėdos universiteto chemijos inžinerijos absolventas Saravana Kumar Nagarajan bei jo bendramintis Sean Xavier, aštuonerius metus gyvenantis Lietuvoje, yra klimato apsaugos aktyvistai, drąsiai skleidžiantys AKM idėją pasaulyje. Jų misiją – padaryti Lietuvą šalimi lydere, kovojančia su klimato kaita ir siekiančia tarptautinės taikos.

„Anglies dioksido karo mokestis: globalus sprendimas taikai ir planetai“

Pasaulinių iššūkių akivaizdoje atsirado novatoriška AKM iniciatyva, skirta spręsti karo poveikio aplinkai problemą.

Jos koncepcija apima specialų mokestį, taikomą grupėms, organizacijoms ir net valstybėms, dalyvaujančioms karo ar teroro veiksmuose.

Pagrindinis tikslas yra pripažinti ir įveikti visuotinius padarinius, kylančius dėl anglies dioksido išsiskyrimo karo konfliktų metu, pavyzdžiui, dėl ginklų ar karo technikos gamybos ir kita.

Nors pradžioje anglies dioksido emisija turi lokalų poveikį aplinkai, tačiau ilgainiui poveikis klimatui tampa globalus.

„Anglies dioksido karo mokesčio“ tikslas.

AKM veikia kaip atgrasymas nuo karo, nes įvedamos finansinės baudos valstybėms, organizacijoms ar grupuotėms, dėl kurių kaltės konflikto metu anglies dioksido išskyrimas suaktyvėja. Mokestis nėra skirtas vien kompensuoti žalą vietinei aplinkai.

Juo pripažįstama, kad dėl karo padarinių anglies dioksido emisija daro globalų poveikį klimatui ir ekosistemoms už karinio konflikto teritorijos ribų. Jungtinės Tautos stebi „anglies dioksido karo mokesčio“, įskaitant mokesčius už įvairius karo aspektus, apskaičiavimą ir surinkimą.

Surinktos lėšos skiriamos anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, taip mažinant bendrą neigiamą poveikį aplinkai.

Pasaulinės atsakomybės skatinimas.

AKM veikia remdamasi bendros atsakomybės principu. Ji pripažįsta, kad karo padariniai aplinkai kelia nerimą ne tik šalims, tiesiogiai dalyvaujančioms kariniame konflikte, bet ir visai planetai.

Įvedus AKM karas ekonomiškai tampa sudėtingesnis, todėl bendros pastangos abipusiai skatina tiek aplinkos tvarumą, tiek ir pasaulinę taiką.

Pasaulyje, kuriame vyrauja geopolitinės įtampos ir ekologinės krizės, AKM gali tapti perspektyviu sprendimu. Jis skatina valstybes atsakingiau įvertinti savo veiksmų pasekmes bei pereiti prie taikių sprendimų.

AKM idėja buvo pateikta ne tik kaip mokestis, bet ir kaip kolektyvinio įsipareigojimo siekti tvarios ir taikios ateities simbolis.

Šalys, priimdamos AKM principus, turi galimybę pirmauti aplinkos išsaugojimo ir pasaulinės taikos srityse. Iš esmės, „anglies dioksido karo mokestis“ yra naujas žingsnis link pasaulio, kuriame taikos siekis yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir ekonominis, o planetos sveikata yra kolektyvinės sąmonės priešakyje.

Lietuvos atstovavimas pasaulyje.

Lietuvoje AKM idėją pirmasis paskelbė Klaipėdos universiteto absolventas S. K. Nagarajan. Jo įsitikinimu Lietuvos vyriausybė galėtų prisiimti lyderio vaidmenį pasaulyje, pristatydama šį mokestį kaip naują sankcijų prieš konfliktuojančias šalis formą.

Tokiu būdu Lietuva taptų pasaulinės taikos skleidėja, pasiryžusia spręsti su karu susijusius padarinius aplinkai.

Ateities tyrimai ir svarba pasauliui.

Norint visapusiškai suprasti ir įgyvendinti AKM, būtina atlikti tolesnius nuodugnius tyrimus. Tarptautinis bendradarbiavimas ir kryptingos studijos, kurioms vadovauja Lietuvos akademinė bendruomenė, gali sukurti ir pritaikyti efektyvias anglies dioksido surinkimo ir saugojimo strategijas karinių konfliktų laikotarpiu.

Situacija pasaulinėje arenoje.

Saravana Kumar Nagarajan teigimu, palankios aplinkybės Lietuvai imtis iniciatyvos gali susiklostyti po 28-ają Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferenciją COP28.

Lietuvos ministrui pirmininkui bei kitiems valstybės atstovams konferencijoje suteikiama platforma parodyti šalies įsipareigojimus aplinkos tvarumo ir pasaulinės taikos srityje.

Geopolitinis kontekstas.

Ukrainos ir Rusijos karo bei kitų valstybių karinių konfliktų kontekste, AKM gali tapti Lietuvos diplomatiniu įrankiu taikai siekti.

Apibendrinimas

Saravana Kumar Nagarajan ir S. Xavier plačiai skleidžia AKM idėją, išplėsdami savo viziją nuo aplinkos tvarumo iki pasaulinės taikos palaikymo.

Lietuvai susiduriant su vis gilėjančiomis geopolitinėmis problemomis, „anglies dioksido karo mokestis“ gali tapti unikaliu ir įtakos turinčiu įrankiu, padėsiančiu sustiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulio politinėje arenoje.