Didesni DI modeliai, analogiški tiems, kuriuos naudoja „ChatGPT", gali kurti mažesnius, specifinius dirbtinio intelekto priedėlius. Pastaruosius galima naudoti kasdieniame gyvenime, tarkim, gerinant klausos aparatų kokybę, stebint naftotiekius arba analizuojant nykstančias gyvūnų rūšis.
„Mes jau dabar didesnius neuroninius tinklus naudojame mažesnių kūrimui - tarsi vyresnysis brolis padeda jaunesniajam tobulėti. Tai - pirmasis žingsnis link gerokai didesnės apimties darbų, susijusių su savarankiškai besimokančiu DI.
Ir pirmas žingsnis link to, kad galėtume parodyti, kaip dirbtinio intelekto modeliai gali kurti panašius į save", - „Fox News" džiaugėsi generalinis dirbtinio intelekto technologijomis užsiimančios įmonės „Aizipi" direktorius Janas Sunas (Jan Sun).
Pasak Kalifornijos universiteto profesoriaus ir vieno iš „Aizipi" kūrėjų, Jubėjaus Čeno (Yubei Chen), nuostabiausia iš to, ką pavyko nustatyti, yra galimybė naudojant vieną, pradinį algoritmą turintį modelį, aktyvuoti automatinį mažesnių modelių kūrimą.
Mokslininkų nuomone, ateityje didieji ir mažieji DI modeliai bendradarbiaus tarpusavyje bei sukurs pilnavertę intelektualią ekosistemą.
„Mūsų technologija atliko proveržį, kadangi pirmą kartą sukūrėme visiškai automatizuotą dauginimosi algoritmą, kuris leidžia DI pačiam kurti modelius.
Taip pat pateikėme pirmąjį koncepcijos, remiantis kuria, vienas modelio tipas gali būti automatiškai kuriamas nuo duomenų generavimo iki modelio diegimo ir testavimo be žmogaus įsikišimo, įrodymą", - patikslino profesorius J.Čenas.
Gruodžio 16 d. agentūra „Kyodo" pranešė, kad japonų mokslininkų grupė iš Osakos universiteto Nacionalinio kvantinio mokslo ir technologijų instituto sukūrė technologiją, kuri, naudodama generatyvinį dirbtinį intelektą, leidžiantį kurti vaizdus, pagrįstus smegenų signalų apdorojimu.
Ją galima naudoti kuriant ryšių įrangą arba siekiant suvokti sapnų ir haliucinacijų mechanizmus.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą