Didėja pedagogų atlyginimai, daugiau pinigų skirs ir skaitmeninėms mokymosi priemonėms

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai nuo sausio auga 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.

Išviso 2024 metais mokytojų atlyginimai didės maždaug 21 proc.

Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau skiriama dar 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir pernai.

Mokyklų bibliotekininkams atlyginimas nuo sausio 1 d. didėja 10 proc. Mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nuo sausio didėja 18,4 proc. Nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.

Didesnis finansavimas skaitmeninėms priemonėms

Vyriausybė vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatė skirti beveik 29 mln. eurų.

Dvigubinamos lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai: mokiniui bus skaičiuojama 20 eurų (iki šiol buvo 10 eurų).

„Mes kompiuterių įsigijimui daugiau tas lėšas naudojame. Dabar įvedamas ankstyvasis programavimas, įsigyjame kompiuterius klasėms. Tikrai negalime skųstis, kiek turime kompiuterių ir kasmet papildome, mes esame pakankamai apsirūpinę. Kai buvo pandemija, buvo daug lėšų skirta klasių įrangai įsigyti ir, kadangi pavyko gana sėkmingai organizuoti viešuosius pirkimus, tai mes praktiškai visose klasėse nusipirkome išmaniuosius ekranus, vieną kitą dar papildome. Kadangi tas finansavimas šiemet padvigubintas, džiaugiamės, kad galėsime daugiau įsigyti“, - pasakojo Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė.

Lėšų didinimu džiaugiasi ir kai kurių gimnazijų vadovai.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė tikino, jog skaitmeninė įranga ypač svarbi laukiantiems mokinių žinių patikrinimams.

„Gimnazijose yra trečių klasių gimnazistai, kuriems pagal naują tvarką bus tarpiniai įvertinimai keliaujant link brandos atestato, tai gera kompiuterinė bazė yra labai svarbu. Kitas dalykas tas, jog ugdymo turinys nėra vien tik vadovėlis, nėra kitos priemonės, yra labai daug visokių virtualių aplinkų, kurias mokytojai gali naudoti pamokose ugdymo turiniui perteikti, tačiau tam reikia turėti techniką, kad mokiniai galėtų pamokos metu pasiimti planšetes ar kompiuterius ir atlikti užduotis virtualioje aplinkoje“, - kalbėjo gimnazijos vadovė.

Pasak jos, ir iki šiol buvo dedamos pastangos gerinti skaitmeninę infrastruktūrą mokyklose, tačiau technologijos nestovi vietose, įrangą reikia atnaujinti.

„Vieni statistiniai duomenys byloja, jog mokyklose tikrai daug kompiuterių, tačiau reikia įvertinti, kokio jie senumo, ar jie dar naudojami. Kiekybė nereiškia kokybės“, - teigė J. Račkauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad už skaitmeniniam ugdymui skirtas lėšas perkamos ir įvairios platformų licencijos, kiti ištekliai, tad tokios investicijos labai reikalingos.

Nebefinansuojamos per didelės klasės

Jeigu nuo šių metų rugsėjo suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių, Savivaldybei skiriamos mokymo lėšos mažinamos.

Įtvirtinama nuostata, kad nuo naujų mokslo metų bendrojo ugdymo klasėje besimokantis mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams.

Kalbintų mokyklų vadovai savo vadovaujamose ugdymo įstaigose su šia problema nesusidūrė.