Demontuotas paminklas 16-ąjai divizijai

Apie tai „Vakarų ekspresą“ informavo ir nuotrauką atsiuntė patys Žaliojo Slėnio gyventojai, kurių teigimu, neseniai mėlynais ir geltonais dažais apipaišytas paminklinis akmuo buvo pašalintas ketvirtadienį, balandžio 28-ąją. Paaiškėjo, kad tai padarė pati Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Iš pradžių nudažė

Ant šlaito, prie pat Palangos plento, miškelyje dunksojęs akmuo prieš keletą dešimtmečių buvo pastatytas kol kas nežinomų asmenų savavališkai. Ant riedulio buvo pavaizduotas sovietinis ordinas su penkiakampe žvaigžde, o pritvirtintoje lentelėje - įrašai dviem kalbomis: rusų bei lietuvių.

Memorialas skirtas 16-ajai lietuviškajai divizijai, dar vadintai 16-ąja lietuviškąja Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija.

Neaišku, ar sąmoningai, ar dėl klaidos verčiant, tačiau lietuviškame įraše divizija įvardyta dar skambiau taip iškraipant istoriją: „Iš čia 1945 m. sausį 16-oji Lietuvos divizija pradėjo puolimą Klaipėdoje, kuris baigėsi visišku fašistų sutriuškinimu“.

Rusiškame variante parašyta ne Lietuvos divizija (tokios nebuvo, buvo Lietuviškoji), o „16-я Литовская дивизия“.

Šis paminklas nebuvo paveldosauginis. Jis neženklino ir jokių sovietinių karių kapinių, palaidojimo vietos (tam skirta vieta Klaipėdoje, memoriale Skulptūrų parko pakraštyje). Pro jį kasdien pasivaikščiojimų taku praeidavo didelio Žaliojo Slėnio kvartalo gyventojai, vedžiojantys šunis ir pan.

Balandžio 20-ąją „Vakarų ekspresui“ parašius apie šį paminklinį akmenį jau tą pačią dieną jis buvo apipaišytas: policija gavo pranešimą, kad atminimo akmuo yra nudažytas nacionalinėmis Ukrainos vėliavos spalvomis.

Dažais padengta informacinė lentelė, ant riedulio nupieštos dvi, geltona ir mėlyna, širdys bei užrašytas žodis „SLAVA”. Ukrainietiška frazė „Slava Ukraini! Heroyam slava!” (liet. „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“) yra tapusi kultine bei asocijuojasi su narsiu, pasiaukojančiu ukrainiečių tautos pasipriešinimu rusų okupantams, kurie nuo vasario 24-osios Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiurpina pasaulį gyvuliškais karo nusikaltimais.

Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją buvo pasiekęs ir Žaliojo Slėnio gyventojų raštas.

Prašyme akcentuojama, kad žmonės negali likti abejingi Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir priešiškam elgesiui kaimyninių šalių atžvilgiu.

„Sovietų paminklai, šlovinantys karo veiksmus, įgauna naują, itin neigiamą prasmę. Okupantų palikti monumentai, daug metų darkę mūsų viešąsias erdves, nėra suderinami su šiuolaikine Lietuva. Kultūros ministro įsakymu pakeitus kriterijus, sovietiniai paminklai vietos bendruomenių ar savivaldos atstovų prašymu gali būti iš naujo įvertinti ir, panaikinus jų teisinę apsaugą, nukelti.

Prašome organizuoti paminklinio akmens, esančio Aukštkiemių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajone (Žaliojo Slėnio ribose) nukėlimo ir išgabenimo darbus. Paminklinis akmuo yra su ryškia sovietų okupacinės valdžios simbolika ir stūkso ne kapinių vietoje. Jis neigiamai veikia greta gyvenančių žmonių emocinę būklę, kelia nepagarbą šiandieninės agresijos (Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. – Aut. past.) akivaizdoje“, - teigiama rašte.

Pastatytas savavališkai

Po tokios akcijos apie paminklo likimą buvo pasiteirauta Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios valdžia prieš savaitę dar nesiryžo prognozuoti įvykių eigos. Aiškintasi, kieno žemėje stovi 16-ajai divizijai skirtas akmuo, nes jis – ant Klaipėdos rajono savivaldybei ir Valstybinei miškų urėdijai (VMU) priklausančių sklypų ribos.

Penktadienį, balandžio 29-ąją į Žaliąjį Slėnį buvo atvykę VMU Kretingos regioninio padalinio atstovai, kurie norėjo patikslinti akmens koordinates, tačiau paminklo neberado. Vietoje jo buvo išlyginta žemė ir kažkieno padėtos raudonos, dirbtinės gėlės.

Susisiekus su Klaipėdos rajono vicemere Audrone Balnioniene, ši „Vakarų ekspresą“ informavo, kad paminklinį akmenį nukelė ir išsivežė pati Savivaldybės administracija.

„Mūsų specialistai kruopščiai peržiūrėjo turto registro duomenis ir niekur nerado to akmens duomenų. Kitaip tariant, šis akmuo – bešeimininkis turtas ir dar pastatytas be jokių derinimų, leidimų.

Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pasinaudojo teisine prievole tvarkyti Savivaldybės teritorijoje esantį bešeimininkiu pripažintą turtą. Nuspręsta akmenį demontuoti ir pašalinti. Vietoje akmens svarstoma pastatyti kokį kitą objektą, kad vieta neliktų tuščia“, - sakė politikė.

Pakalbinus Žaliasiojo Slėnio bendruomenės pirmininką Bernardą Kemundrį, šis tikino besidžiaugiantis, kad aplinka išvalyta nuo ilgus metus stūksojusio svetimkūnio.

„Tikrai pagalvosime, ką vietoje jo pastatyti atsivėrusioje tuščioje aikštelėje. Pasitarsime su bendruomene, suderinsime procedūras su reikiamomis institucijomis. Viena iš minčių – už gyvenvietės žmonių pinigus nupirkti ir pastatytas gražų, stacionarų suoliuką.

O gal net simboliškai žalią. Tuomet kiekvienas simboliškai finansiškai prisidėjęs bendruomenės narys jausis jo šeimininku, ir prorusiški veikėjai neturėtų drįsti gadinti bendruomenės turto, jei jiems šautų į galvas tokia mintis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė B. Kemundris.

Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės vadovybė papildomai pabrėžė, kad šlaitas ir vieta, kurioje buvo paminklinis akmuo 16-ajai divizijai, artimiausias savaites bus įdėmiai stebimi. Neatmetama galimybė ir įrengti slaptas vaizdo stebėjimo kameras.

Priežastis – siekiama išvengti galimų provokacijų, savavališko elgesio, nukreipto prieš mūsų valstybę, prorusiškų ar prosovietinių akcijų artėjant vadinamajai Pergalės Antrajame pasauliniame kare dienai gegužės 9-ąją. Vakarų pasaulis mini gegužės 8-ąją, tačiau Rusija ir jos režimui prijaučiantys asmenys – gegužės 9-ąją.

Nuo sovietinių stabų bei paminklų valysis ir Klaipėda: uostamiestyje sudaryta speciali darbo grupė, kurios opiausias uždavinys bus nuspręsti, ką daryti su 1980 m. Raudonosios armijos karių memoriale Skulptūrų parke stovinčių trijų karių bronzinėmis skulptūromis.

Ten pat – ir penkiakampė „amžinosios ugnies“ žvaigždė, lentelės su įrašais apie tai, jog „miestas išvaduotas 1945 m. sausio 28 d.“. Tragiška lietuvių tautos pokario istorija parodė, kad menamas išvadavimas buvo ne kas kita, o antroji okupacija su masiniais lietuvių trėmimais į Sibirą, elito persekiojimu, žudynėmis, kankinimais, rezistencine partizanų kova ir kt.