Dėdės palikimas atsidūrė valstybės rankose

Paliko du butus

LAT teisėjų kolegijos spalio pabaigoje paskelbtas sprendimas galutinai sudaužė vieno vyro viltis atgauti savo dėdės palikimą, nes žemesnių instancijų teismo ieškovui nepalankios nutartys liko nepakeistos.

Bylos duomenimis, 2022 m. balandį vyras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, skirtą palikimui priimti. Jis taip pat prašė panaikinti 2020 m. išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą.

Ieškovas nurodė, kad jo mama buvo dėdės sesuo. Šis mirties metu nebuvo susituokęs, vienintelis dėdės sūnus mirė anksčiau, todėl palikimo įpėdiniai pagal įstatymą palikimo nepriėmė, kitų artimų giminaičių nebuvo, testamentas nebuvo surašytas. Po ieškovo dėdės mirties liko du velioniui priklausę butai.

Santykiai nutrūko

Vyro teigimu, apie dėdės mirtį sužinojo tik 2022 m. pradžioje - praėjus beveik 5 metams. Apie tai jam pasakė velionio buvusios sutuoktinės duktė.

Vyras pažymėjo, kad mirus motinai ilgą laiką nebuvo bendravęs su dėde ir jo sūnumi. Be to, kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl santykiai palaipsniui atšalo ir nutrūko. Viena iš svarbiausių termino praleidimo priežasčių ieškovas nurodė tai, jog jis nežinojo apie atsiradusį palikimą.

Valstybei atstovaujantis Turto bankas teismui pastebėjo, kad ieškovas nebuvo rūpestingas palikėjo atžvilgiu, nepateikė argumentų, kokios aplinkybės trukdė jam nors retkarčiais pasidomėti palikėjo situacija. Atsakovo nuomone, paveldėtojas turėjo galimybę bendrauti su buvusios velionio sutuoktinės duktė, kuri žinojo apie palikėjo situaciją, o iš ieškovo elgesio nematyti, kad jis ketino įgyvendinti savo kaip paveldėtojo interesus.

Įžvelgė dėmesio stoką

Pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismas, prašymo atnaujinti terminą netenkino. Nustatyta, kad ieškovas nesidomėjo garbaus amžiaus giminaičiu, nepalaikė ryšių, nesirūpino jo sveikata - per protingą terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie reikštų valią priimti palikimą.

Teismai taip pat pabrėžė, kad vyras, tikėdamasis palikimo, dėdei esant vyresnio amžiaus privalėjo realiai įvertinti situaciją ir net ir būdamas išvykęs į užsienį aktyviau domėtis giminaičio sveikatos būkle ar apskritai juo domėtis.

Ieškovas aiškino, kad valstybė, mirus asmeniui, neturi teisėtų lūkesčių dėl palikimo priėmimo, nes nėra įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir mirusiojo turtą paveldi tik išimtiniais atvejais, kai niekas palikimo nepriima.

Ženkliai pavėlavo

LAT teisėjų kolegija nurodė, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Priminta, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą - atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju.

Tačiau LAT konstatavo, kad įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas praėjus daugiau nei pusketvirtų metų nuo palikėjo mirties, o ieškovas kreipėsi dar po pusantrų metų. Teisėjų kolegija nusprendė, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo ženkliai praleistas.