Daugiabučio kieme – pirmieji nameliai katinams
(3)Į „Žemaičio“ redakciją kreipėsi skaitytoja Loreta su prašymu atverti žmonėms akis, kad šie nepraeitų pro benamius gyvūnus, lyg šių nematytų.
Moteris rūpinasi daugiabučio kieme lakstančiais kone dvidešimt benamių katinų, kurie čia buvo atvežti ir išmesti it niekam nereikalingi daiktai.
Vieni gyventojai gaili ir pamaitina bėdžius, o kiti, Loretos žodžiais, vos pamatę nori jais atsikratyti ir bijo platinamų ligų. Ką tokiu atveju daryti?
Niekam nereikalingi?
Moteris užaugo viename iš Plungės priemiesčio daugiabučių. Tiesa, dabar gyvena kiek tolėliau, bet kas rytą vesdama vaikus į darželį praeina pro savo vaikystės kiemą ir susitinka su visu būriu beglobių katinėlių.
„Matome, kaip po medžius laipioja, krūmuose šnara ar prie laiptinių vaikštinėja. Tarp jų dažnai pasitaiko ir sergančių, žaizdomis nusėtais kūneliais, pūliuojančiom akim.
Patys vaikai ne kartą yra net lavonėlių radę. Tai, žinote, vaizdai ne iš maloniųjų, juolab kad vos už keletos metrų – vaikų darželis. Bėda ta, kad niekas nenori jais pasirūpinti“, – kalbėjo Loreta.
Moteris pasakojo, jog ne kartą su daugiabučio pirmininke tarėsi, ką daryti, domėjosi, kokia situacija gyvūnų prieglaudoje, bet iš ten gavo atsakymą, kad laukiniai katinai nepriimami, mat jie negali narvuose gyventi, pratę būti laisvėje.
Tada moteris kvietė seniūnę atvykti ir pažiūrėti, kokia situacija, kad galėtų drauge ieškoti sprendimo. Deja, pagalbos rankos tiesti niekas neskubėjo.
Kaip minėjo pati Loreta, jos širdis yra itin jautri, tad nuskriaustų beglobių negalėjo palikti likimo valiai, vis suko galvą, kaip padėti.
Tame pačiame name gyvena kita gyvūnams neabejinga moteris, vardu Irena, kuri jau daugiau negu dešimt metų tuos katinėlius šeria. Šios dvi moterys netrukus rado bendrą kalbą ir suvienijo jėgas bendram tikslui.
„Tie katinai buvo atvežti ir pamesti mūsų kieme. Gyvenam kiek atokiau nuo miesto, tad labai patogi vieta niekam nematant atsikratyti gyvūnu. Laikui bėgant jie ėmė daugintis ir šiandien jau yra dvi dešimtys“, – kalbėjo Irena.
Pagauk ir sterilizuok
Siekdamos humaniškai mažinti benamių kačių skaičių ir stabdyti jų dauginimąsi, bendramintės sumanė rinkti aukas katinų kastracijai ir sterilizacijai. Iš gyvūnų prieglaudos pasiskolinusios specialias gaudykles, pačios gaudė ir vežė juos į veterinarijos klinikas.
„Nedaug tų pinigėlių surenkam, bet vis po kelis eurus gaunam. Vieni paaukoja, kiti atsuka nugarą ir dar pasijuokia iš mūsų darbų. Bet mes nekreipiame dėmesio. Mylim gyvūnus, rūpinamės, kiek tik išgalim“, – pasakojo Loreta.
Šių moterų pastangos neliko bevaisės, iš viso jau kastruota ir sterilizuota net 14 katinų. Tačiau šių procedūrų negalima atlikti sergančioms, besilaukiančioms bei maitinančioms katėms.
„Kiek visokių nuotykių mums yra buvę. Pagaudavom sergančius, o kol pasveikdavo, laikydavom uždariusios savo balkonuose.
Arba po sterilizacijos ir kastracijos saugodavom, kol sustiprės, ir tik tada paleisdavom. Dabar dėl jų mums ramu – galės laisvai po kiemą vaikščioti. O mes žinosime, kad naujų palikuonių nebeatsives“, – pasidžiaugė Irena.
Nameliai katėms
Viena Loretos pažintis su Plungės rajono ūkininke buvo lemtinga. Šių moterų pokalbio metu gimė mintis, kaip padėti beglobiams išgyventi žiemos speigus – ogi pastatyti daugiabučių kiemuose katėms skirtus specialius medinius apšiltintus namelius.
„Man buvo tekę ir ankščiau girdėti, kad didieji Lietuvos miestai būtent taip sprendžia šią bėdą. Labai nudžiugau, kad visa ūkininkų šeima nusprendė padėti“, – pasakojo Loreta.
Ūkininkų šeimos sūnus Leonas lanko Plungės „Saulės“ gimnaziją. Pasitelkęs į pagalbą kelis draugus bei įkalbinęs prisijungti technologijų mokytoją Viktorą Raibužį, jis po pamokų meistrauja katinų namelius. Du nameliai jau sėkmingai pastatyti namo kieme ir juose šildosi murkliai. Netolimoje ateityje žadama pagaminti ir dar kelis tokius.
„Mūsų paprašė, o mes ir neatsisakėme padėti. Visas darbui reikalingas medžiagas suteikė patys vaikinuko tėvai. Darbuojasi ir jis pats su keliais draugais po pamokų vykstančiame būrelyje. Labai gražus poelgis, – „Žemaičiui“ sakė technologijų mokytojas V. Raibužis.
Pedagogas negailėjo gerų žodžių savo mokiniui, išsiskiriančiam ne tik savo kruopštumu, bet ir gabumais – gimnazistas šiais metais tapo parodos-konkurso „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ laureatu.
Informacijos trūkumas
Visuomenėje gaji nuomonė, kad žmonės, kurie šeria benamius gyvūnus, gali būti baudžiami. Dėl šios priežasties dauguma gyventojų, net ir norėdami pasirūpinti beglobiais, tiesiog praeina pro šalį, palikdami juos likimo valiai ar natūraliai gamtos atrankai.
Bet pravartu žinoti, kad šerti gyvūnus lauke ar daugiabučių kiemuose nėra draudžiama. Gyvūnų laikymo taisyklės reikalauja to nedaryti tik bendro naudojimo patalpose – laiptinėse, koridoriuose, palėpėse, sandėliuose ir rūsiuose.
Vis tik labiausiai padėsite, jei ne tik pasirūpinsite maistu ir vandeniu, bet ir pagalvosite, kaip mažinti nevaldomą beglobių populiaciją.
Pastebėjus kur netoliese besiglaudžiančias benames kates ar šunis gyventojai raginami kreiptis į gyvūnų prieglaudas ar kitas panašias organizacijas ir bendromis pastangomis ieškoti išeičių, kaip jiems padėti.
Rašyti komentarą