Dar vienas skandalas - šiukšlės brangs 5 kartus

Anot S.Gentvilo, Lietuvoje esančiose jėgainėse gali būti sudeginama net iki 10 proc. nelietuviškų atliekų arba dešimtys tūkstančių tonų. Ministro teigimu, pačios jėgainės dėl to nekaltos, esą dokumentus klastoja tarpininkai - atliekas į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę veža apie 20, į Kauno - apie apie 15 įmonių.

„Supraskite, kad atliekos gali būti sutvarkytos ir perdirbtos čia, Lietuvoje, tačiau, vietoj sutvarkymo ir perdirbimo į naują produkciją, jos yra tiesiog sudeginamos. Veikiausiai tokia yra schema", - „Vakaro žinioms" paaiškino S.Gentvilas.

Pasirodo, į Lietuvą iš kitų šalių šiukšlės gali būti įvežamos visiškai legaliai. Tačiau tik kaip antrinės žaliavos - perdirbimui.

Bet Lietuvoje tos „antrinės žaliavos", „pakoregavus" dokumentus, tampa „lietuviškomis", kurias galima deginti arba patalpinti į sąvartynus, mat pas mus ir deginimas, ir sąvartynai yra pigiausi visame regione.

Per mažai šiukšlių?

Kodėl į Lietuvą legaliai įsileidžiamos šiukšlės? Ar pas mus pačius jų per mažai? Ir ar pastarasis skandalas nebus pretekstas didinti deginimo ir sąvartynų mokesčių?

Su šiais klausimais „Vakaro žinios" kreipėsi į atliekų tvarkymo sritį kuruojančią aplinkos viceministrę Ramintą Radavičienę.

Pasirodo, draudimą įvežti iš užsienio šiukšles deginimui bei talpinti į sąvartynus priėmė Seimas, o iš viso drausti įvežti atliekas neturime teisės dėl europinių teisės aktų, kurie draudžia riboti laisvą prekių judėjimą.

Mat, pagal ES, šiukšlės - taip pat prekės, nes jas galima perdirbti ir iš jų pagaminti naudingų dalykų - audeklų ir panašiai.

„Deklaruojama, kad iš užsienio keliauja perdirbimui skirtos atliekos. Tačiau mūsų ūkio subjektai patvarko taip, kad perdirbama tik dalis atliekų, visa kita nukeliauja į deginimo jėgaines", - akcentavo R.Radavičienė.

Didins mokesčius

Pasak jos, Aplinkos ministerija siūlo didinti atliekų deginimo ir sąvartynų mokesčius - kad neapsimokėtų nelegaliai šiukšles iš užsienio vežti į Lietuvą.

„Dabar Latvijoje sąvartyno mokestis yra 61 euras už toną atliekų, Lenkijoje - 65 eurai.

Pas mus - 10 eurų. Estai kitąmet ketina mokestį padidinti iki 90 eurų. Latvija iš viso neturi atliekų deginimo įrenginių. Tokia situacija. Ir kas išeina?

Kai pas kaimynus dėl didžiulių sąvartyno mokesčių toks atsikratymas atliekomis yra brangus malonumas, o yra tam tikra dalis neperdirbtinų atliekų, tada atsiranda poreikis ieškoti, kur atliekomis galima atsikratyti pigiau.

Mes nenorime tapti pigia atliekų atsikratymo šalimi, todėl ministerija siūlys sąvartyno mokestį padidinti iki 50 eurų už toną", - paaiškino viceministrė.

Kam reikia didinti sąvartyno ir deginimo mokesčius, jei legaliai iš užsienio šiukšlių nei į sąvartynus, nei į deginimo jėgaines vežti negalima? Gal tiesiog reikia sustiprinti kontrolę? Anot R.Radavičienės, to neužtenka.

„Išnyktų pigumo elementas - paskata atvežti atliekas į Lietuvą. Jei mokestis būtų didesnis ir mes susilygintumėme atliekų tvarkymo kainomis su kitomis šalimis, tarpininkams nebeapsimokėtų bandyti apeiti įstatymus", - tvirtino viceministrė.

Gražūs planai

Pašnekovė tikina, kad 5 kartus padidintas sąvartyno mokestis nereiškia, jog gyventojai už šiukšlių tvarkymą mokės 5 kartus daugiau.

„Mėgstama taip kalbėti, bet tai yra pigus triukas. Sąvartynai - objektai, kurie turi netrukus nueiti užmarštin.

Valstybė investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia sutvarkyti šiukšles iki joms pasiekiant sąvartyną.

Kalbu apie konteinerius, aikšteles, į kurias gyventojai gali gabenti atliekas, apie pakuotes, tekstilę, maisto atliekų atskirą surinkimą bei apdorojimą ir t.t. Yra visos sąlygos, kurios leistų savivaldybėms išnaudojus turimą infrastruktūrą boikotuoti atliekų patekimą į sąvartynus. Didesni mokesčiai būtų dar didesnė paskata.

Reikia pamatyti, kas neišnaudoja pajėgumų, nes gyventojų sąmoningumas rūšiuojant viršija vietos valdžios pasirengimą patenkinti gyventojų lūkestį.

Negalime gyventi tarp sąvartynų piliakalnių", - reziumavo R.Radavičienė.

Komentuoja Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Rimantas BRAZIULIS:

Direktyvą, kuria draudžiama drausti vežti atliekas iš užsienio, manau, „prastūmė" stambiosios pramonės kompanijos - kad būtų galima pigiau atsikratyti susidariusiomis šiukšlėmis mažesnėse valstybėse.

O Lietuvoje visko pradžia buvo laikai, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė ėmė proteguoti suomių kompaniją „Fortum", garsiai kalbėjo, kad reikia net trijų atliekų deginimo įmonių - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Nors buvo aišku, kad veš šiukšles, pvz., iš tos pačios Suomijos, ir degins Lietuvoje.

Anksčiau suomiai Klaipėdoje buvo pasistatę automobilių smulkinimo įrangą, laivais įplukdydavo dešimtis tūkstančių automobilių, susmulkindavo juos ir gautas atliekas veždavo į mūsų sąvartynus.

Nes Suomijoje sąvartynų mokesčiai - keliskart didesni. Netgi atsipirkdavo plukdymo laivais ir smulkinimo išlaidos. O metalus išsiveždavo atgal į Suomiją perdirbti.

Nežinau, ar dabar ta įranga tebeveikia. Visiškai tikėtina, kad tebėra, o atliekos ne į sąvartynus gabenamos, o sudeginamos, nes Klaipėdos „Fortum" jiems patiems ir priklauso.

Šiukšlės visada būdavo mafijos interesas. Šiukšlės neišvengiamai susidaro, šioje srityje sukasi milžiniški pinigai - ne tik Italijoje, bet ir visur.

Politikai yra tik pastumdėliai - priima tokius sprendimus, kurie naudingi tam, kas daugiausiai moka.

Kai pradėjo statyti jėgaines Klaipėdoje ir Kaune, jau tada buvo akivaizdu, kad mes patys neturėsime tiek atliekų, jog jėgainės galėtų dirbti visu pajėgumu. Ir buvo aišku, kad tokiu atveju šiukšlių įsiveš iš užsienio.

Šalys, kurios turi tikras vyriausybes, ko mes, deja, neturime, skatina savas kompanijas vežti atliekas į pusiau civilizuotas valstybes, tokias kaip Lietuva.

Čia stato gamyklas ir veža šiukšles.

Aplinkosaugininkų pas mus tikrai netrūksta, norint būtų įmanoma kontroliuoti situaciją. Tačiau korumpuotai sistemai startas buvo duotas, kai pasistatėme gamyklas, kurių pajėgumai keliskart viršija mūsų atliekų kiekį.

Jei dabar mūsų kontrolieriai pradėtų kažką gaudyti, iškart lėktų iš darbo.

Kodėl ministras nekontroliuoja? Nes iškart būtų atstatydintas.