Dalis naujamečių pažadų jau primiršti. Kaip sugrįžti prie šių metų tikslų?

Kaip neprarasti motyvacijos ir būti tarp tų atkakliausių, kurie pažadus tesi visus metus, pasakoja psichologė Vilma Šimaitienė.

Statistika – negailestinga

„Forbes“ apklausa taip pat atskleidė, kad 2022 m. net 37 proc. amerikiečių teigė turėję tikslą ar pasižadėjimą ką nors pasiekti per 2023 m. Panašų pasižadėjusiųjų skaičių nurodo ir kita nepriklausoma apklausa, kurią atliko trečia didžiausia pasaulyje tyrimų bendrovė „Ipsos“ – 4 iš 10 apklaustųjų tikino turį suplanuotų tikslų ateinančiais metais.

Tarp pažadų 2024-iesiems metams dažniausia vyrauja siekis pagerinti fizinę ir psichinę sveikatas, finansinę padėtį, numesti svorio ir keisti mitybą, daugiau laiko skirti artimiesiems ir mesti rūkyti. Net 86 proc. iš davusių pažadus teigia, kad jų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos 2024 metais.

Beje, net 62 proc. apklaustųjų teigė, kad jie jaučia kitų žmonių spaudimą duoti sau pažadus. Gal todėl nėra keista, kad pernai vos 20 proc. laikėsi sau duoto pažado, kai ankstesniais metais ši dalis sudarė net 77 proc. Įdomu, kad 86 proc. davusių pažadus naujiesiems metams juos buvo davę ir pernai, o tie, kurie pernai pažadų nedavė, šiemet sudaro tik 11 proc.

Negailestinga pažadų ištesėjimo statistika. Sausio 17 d. ar sausio antrasis penktadienis JAV net turi neoficialų pavadinimą – „Quitter‘s Day“ (liet. Metiko ar Pažaduko diena). „Forbes“ tyrimas atskleidė, kad pažadai vidutiniškai vykdomi apie 3,74 mėnesio, o visus metus juos įgyvendina vos 1 proc. pasižadėjusiųjų.

Darykime, nes norime, o ne reikia

Psichologė V. Šimaitienė akcentuoja, kad pažadas dažniausiai yra apie tam tikrus mūsų elgsenos pokyčius. Kad įgyvendintume sau duotą pažadą, pirmiausiai turime įsitikinti, ar pažadas, kurį davėme sau, buvo nuoširdus, ar mums iš tikrųjų rūpi vertė, kurią gausime įgyvendinę pažadą, ar tai tik mados, noro kažkam įtikti būdas.

„Tad pažadų vykdymas yra apie atpildo vertę ir prasmę mums bei mūsų aplinkai. Turime daryti dėl to, kad norime, o ne dėl to, kad reikia. Kai įsitikiname pažado svarba, verte, randame būdų ir priemonių norimiems tikslams pasiekti, – pataria psichologė. – Tuomet svarbi disciplina ir prioritetų laikymasis, įsipareigojimas savo vertybėms, tikslams, tikėjimas teigiamu pokyčiu (atpildu).“

Anot jos, kadangi atpildas gali neateiti taip greitai, svarbu mėgautis procesu, jausti pasitenkinimą vykdant mažus žingsnelius. Ji pataria neužsiimti „saviplaka“, o susikurti palaikančią aplinką, pavyzdžiui, žmonių ratą, kuris gali padėti, keisti procesus, turėti savus ritualus ir t. t.

Kodėl pažadų neįgyvendiname

V. Šimaitienė nurodo keletą priežasčių, kodėl žmonės dažnai neįgyvendina savo pažadų. Pirmiausia jie pasimeta prioritetuose ir pamiršta, kas jiems iš tikrųjų svarbu. Dažnai pasitenkinimas čia ir dabar, pavyzdžiui, saldainio ar picos suvalgymas, tampa svarbesniu už pažado vertę, kurią ne iškart apčiuopiame, pavyzdžiui, turėti gerą sveikatą. Todėl lengvai pasiduodame pagundoms. Vidinė motyvacija veikti nukrypsta kita linkme, žmonėms svarbesni tampa kiti dalykai.

Antroji priežastis – tikslai iš tikrųjų yra ne pasižadėjusiojo. Pasižadame, nes taip daro aplinkiniai, tai svarbu draugui, bet ne mums. Darau dėl to, kad reikia, bet ne todėl, kad iš tikrųjų noriu.

„Pažado įvykdymas reikalauja pastangų, psichologinio tvirtumo ir valios. Mums reikia sustabdyti savo automatinius veiksmus, turime suvaldyti senus įpročius (atmokti, ką mokėjome), kad galėtume išmokti naujų elgesio būdų išsiugdant naujus įpročius, – dar vieną pažadų neištesėjimo priežastį nurodo psichologė. – Taigi, reikalinga vidinių resursų investicija, o dalis žmonių pokyčius ir tikslus pasiekti nori lengvai ir greitai.“

Taip pat dažnai pažadai lieka pažadais, kai susidūrę su nesėkmėmis nuleidžiame rankas ir netikime, kad mums pavyks. Priežastimi mesti pažadus gali tapti ir manymas, jog atpildas ar vertė įgyvendinus pažadą nėra verta, kad būtų verta išeiti iš komforto zonos.

„Nepasieksime tikslo ir tuomet, jei jis nuo pat pradžių buvo nerealus, nėra reikiamų resursų ar palaikančios aplinkos“, – perspėja psichologė.

Iki tikslo – mažais žingsneliais

Specialistai pataria, kad vienas iš būdų, kuris padeda įvykdyti pažadus – galutinių tikslų siekti nusistatant tarpinius tikslus.

„Bendrąją prasme tarpiniai tikslai padeda matyti, ar mes keliaujame link savo tikslų, ar vis tik krypstame kita linkme. Jie leidžia matyti progresą, suteikia kontrolės pojūtį ir palaiko vidinę motyvaciją. Taip žingsnis po žingsnio ir nukeliaujame norimo rezultato ar atpildo link“, – teigia psichologė.

Pavyzdžiui, jei siekiate mesti rūkyti, galite per tam tikrą nustatytą laikotarpį nuolat mažinti cigarečių skaičių. Tarp vartotojų populiarios ir tabako alternatyvos – „British American Tobacco“  duomenimis, prieš keletą metų Lietuvos rinkoje pristatyta kaitinamojo tabako kategorija šiuo metu užima 39 proc. rinkos.

Psichologė pabrėžia, kad vietoje rūkymo galima rasti ir kitą veiklą, kurios kuriamas rezultatas (atpildas) būtų naudingesnis ir žmogui, ir bendruomenei. Pavyzdžiui, komandose dažnai rūkoma, nes norima atsikvėpti nuo darbų, rūkymo metu yra bendraujama, dalinamasi naujienomis ir sunkumais. Vietoj to komandos gali žaisti stalo žaidimus, pasivaikščioti parke ar užsiimti kita, bendra ir jiems įdomia veikla, kuri padeda ir spręsti rūpimus klausimus, ir gerina vidinę komunikaciją.

Visuomet yra daugiau nei trys keliai

„Tęsdama anksčiau išsakytas mintis dar galiu akcentuoti, kad svarbu, jog jūsų pažadų nebūtų per daug, jie būtų realūs ir jums svarbūs. Tad, užsirašę pažadą, šalia įvardinkite, kuo jo įgyvendinimas prisidės prie teigiamų jūsų gyvenimo pokyčių, kokią vertę bei naudas jis kurs ir jums, ir jūsų aplinkai. Pabandykite tai vizualizuoti ir pajausti“, – rekomenduoja psichologė.

Anot jos, jei kilo pagunda sulaužyti sau duotą pažadą, prisiminkite, vardan ko tai darote. Ką gausite, jei pasiduosite dabar, ir ką prarasite, jei nustosite tęsti tai, ką pradėjote. Ji pataria „atsiremti į palaikantį jus asmenį, atrasti mažų laimėjimų pamatant savo progresą“.

„Apdovanokite save už nueitą kelią kitu sau maloniu dalyku ar veikla ir toliau laikykitės disciplinos. Juk negali džiaugtis jūra, jei vis dar neišvažiavai iš miesto, kuriame gyveni, – teigia V. Šimaitienė. – Ugdykite psichologinį tvirtumą ir atsiradus pagundoms susitelkite į savo tikslą, o išgirdę vidinį kritiką išklausykite jį ir pakvieskite dialogui su vidiniu lyderiu ar optimistu. Prisiminkite, kad visada yra daugiau nei trys keliai ar pasirinkimo galimybės, tad smalsiai tyrinėkite ir atraskite naujus ar senai pamirštus, jus džiuginančius dalykus.“

Ir kaip superherojai, turėkite palaikančią aplinką (žmones, programėles, narystes), kuri pritrūkus resursų ar motyvacijos jums padėtų keliauti norimo tikslo link.