Buvę užsienio reikalų ministrai: santykius su Kinija atnaujinti bus sudėtinga

Lietuvos Ambasada Kinijoje / cn.mfa.lt/ nuotr.

Ekonomistas Povilas Gylys yra įsitikinęs, kad Lietuvos ir Kinijos santykių krizė – milžiniška politinė klaida.

„Mes susipykome praktiškai lygioje vietoje. Aš suprantu, jeigu Kinija turėtų kokių savo pretenzijų Lietuvai, tada ta reakcija būtų adekvati, dabar lygioje vietoje sukėlėme konfliktą sulaužydami susitarimą su Kinija, kad egzistuoja vienos Kinijos samprata.

Jeigu Vilniuje įsteigta atstovybė būtų Taipėjaus, tai tokių atstovybių yra daug pasaulyje, bet dabar traktuojama, kad Taivanas yra kaip atskiras politinis vienetas, kuris, deja, nėra Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) narys.

Profesorius Povilas Gylys. Stasio Žumbio nuotr.

Visas pasaulis pripažįsta šią tikrovę, ne visiems patinka ši tikrovė, bet ji tokia yra“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.

Mes turėsime milijardinių nuostolių.

„Tai būtų atleistina, jei šiandien būtų 1991 m. – valstybės kūdikystė. Suprantama, tada pasitaiko klaidų, bet dabar mes pagal amžių turėtumėme elgtis kur kas brandžiau“, – pridūrė P. Gylys.

Profesorius sako, kad, jei jis būtų užsienio reikalų ministras, šių santykių krizės išvis nebūtų įvykę, tačiau dabar, jo požiūriu, reikia galvoti, kaip situaciją neutralizuoti ir pamažu atkurti į pradinę padėtį.

Į balą puolęs, sausas nekelsi.

„Reikia klausti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų, ką jie dabar darys. Manau, kad bandymas per Briuselį kažkaip padėtį taisyti iš esmės yra teisingas, tik viskas slypi detalėse“, – mintis dėstė P. Gylys.

Antanas Valionis. Portretas. Irmantas Sidarevičius

Diplomatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Antanas Valionis pritaria teiginiui, jog šiuo metu yra svarbiausia minimalizuoti esančio konflikto pasekmes: „Lietuvai ekonominės pasekmės bus didelės, reikia kartu su Europos Sąjunga (ES), kartu su kitais aljansais tartis, kiek mes galime kompensuoti ekonominius nuostolius ir kaip tai padaryti, kita vertus, kokius politinius mechanizmus mes galime įjungti ir paraginti mūsų sąjungininkus daryti tą patį, kad Kinija savo sprendimus sušvelnintų.“

Nežinau, ar kuri kita ES valstybė tokio diplomatinio demaršo sulaukė iš Kinijos pusės, kokio dabar sulaukė Lietuva.

Jis prisiminė, kad dar būdamas ministru taip pat yra susidūręs su Taivano atstovybės kūrimo klausimu.

„Klausimai dėl Taivano atstovybės iškildavo kiekvieną sykį, aš galiu pasakyti, ką mes tada darėme.

Mes mandagiai atsiprašydavome ir pasakydavome, kad šiuo metu Lietuva neketina kurti jokių atstovybių ir palaikyti kontaktus Lietuva ketina per tas atstovybes, kurios egzistuoja, tarkime, Varšuvoje, Rygoje ar kur kitur“, – tvirtino A. Valionis.

Audronius Ažubalis. Irmantas Sidarevičius

Konservatoriaus, taip pat buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nuomone, Lietuvos santykiai su Kinija susitraukė iki įmanomai žemiausio lygio, „tik oficialiai niekas nenutraukia diplomatinio ryšio“.

Buvęs ministras sako, kad trumpuoju laikotarpiu santykių su Kinija atkurti į pradinę padėtį nepavyks, tačiau ilguoju laikotarpiu – įmanoma.

„Šiuo metu galimi ir ekonominiai, ir politiniai nuostoliai, tačiau žinant, kad žodis žodin apie Kiniją panašiai kalba ir JAV, tai rodo, kad pagaliau Euroatlantinė civilizacija pradeda suprasti, kokią grėsmę kelia ši komunistinė diktatūra“, – svarstė A. Ažubalis.

Kiekviena krizė atneša galimybių, ir tą galimybių langą dabar Lietuva turi išnaudoti.

„Ar buvo verta taip pyktis su Kinija, ar ne, jau diskutuoti neverta, nes yra priimti tam tikri politiniai sprendimai, dabar reikia žiūrėti, ką šioje situacijoje galime daryti.

Aš matau vieną labai svarbų dalyką, tiek, kiek man teko bendrauti tarptautiniame NATO forume, parlamentinėje asamblėjoje, tai iš amerikiečių lūpų skambėjo „Lietuva, Lietuva, Lietuva“.

Dabar klausimas, kaip mes išnaudosime tą galimybių langą: ekonomiškai, politiškai ir militariškai, kad gautume tam tikrą paramą ir supratimą.

Čia jau yra mūsų valstybinės, diplomatinės tarnybos ir Vyriausybės meistrystė.

Aš tikiu, kad tai, ką dabar turime, yra laikina, nemalonu ir skaudu, bet laikina“, – pridūrė konservatorius.