Baimindamasi turto išparceliavimo Klaipėdos taryba atidėjo GMP stoties perdavimą valstybei
(1)Už tokį sprendimą balsavo 22 tarybos nariai, penki buvo prieš, trys susilaikė.
Atidėti klausimą pasiūlęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog planuojama susitikti su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, kad būtų galima išgauti „vienokius ar kitokius raštiškus ketinimus“ dėl tolimesnio turto valdymo.
Gegužę Seimui priėmus atitinkamus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, numatyta, kad nuo kitų metų liepos GMP paslauga bus teikiama centralizuotai, sujungiant savivaldybėse veikiančias GMP viešąsias įstaigas į vieną juridinį asmenį.
Siekiant tokių sprendimų, šalies savivaldybės tokias viešąsias įstaigas turi perduoti valstybei.
Įpareigojo Konstitucinis teismas
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vadovės Odetos Vitkūnienės, reformą atlikti įpareigojo Konstitucinio teismo sprendimas, numatęs, jog GMP paslaugas turi užtikrinti valstybė, o ne atskiros savivaldybės.
„Pagrindinė nauda – pacientams. Lietuvoje siekiame geresnių rezultatų, kad teritorijos padengiamumas vietoj 95 proc. augtų iki 98-99 proc., numatytas brigadų skaičiaus didinimas ir GMP vietų išdėstymas pagerės visoje Lietuvoje per centralizuotą valdymą, vieningą finansavimo modelį“, – tarybos nariams aiškino O. Vitkūnienė, nuotoliu prisijungusi prie posėdžio.
Anot jos, siekiant geresnės kokybės, iš Europos Sąjungos fondų numatytos 41 mln. eurų investicijos į GMP sektorių.
Šiuo metu šalyje veikia 48 GMP įstaigos, jose dirba 219 brigadų. Greitosios pagalbos srityje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų.
Po reorganizacijos planuojama šalyje įkurti penkis teritorinius filialus pagal didžiuosius miestus su standartizuota aptarnavimo sistema.
Ji turi startuoti kitų metų liepos 1 dieną.
Baiminasi dėl turto
Anot Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, kartu su įstaigos perdavimu būtų perduodamas ir turtas.
Dalis šio turto priklauso savivaldybei, kita dalis – viešajai įstaigai, teikiančiai greitosios pagalbos paslaugas. Miesto turtą sudaro pora pastatų, du greitosios pagalbos automobiliai bei dalis įrangos.
GMP priklauso 18 transporto vienetų, dispečerinė ir visa reikiama įranga.
Ketvirtadienį tarybai iš pradžių siūlyta spręsti viešosios įstaigos perdavimą be savivaldybei priklausančio turto.
Klaipėdos savivaldybė teigė, jog atiduodant nekilnojamąjį turtą tikisi mainų.
Bijo tapti miestu-donoru
Viešosios įstaigos „Klaipėdos GMP stotis“ vyriausiasis gydytojas, stoties vadovas Rimvydas Juodviršis teigė reformos fone nerimaujantis dėl viešajai įstaigai priklausančio turto.
„Pagrindinis turtas – automobiliai, transportas, ryšiai, dispečerinė, įranga.
Šiuo metu nesigiriant galiu pasakyti, kad Klaipėdoje yra viena moderniausių įrangų Lietuvoje.
Yra baimė, kad sujungus į vieną tarnybą tas turtas gali būti išdalintas šalyje tos tarnybos vadovo nuožiūra“, – sakė R. Juodviršis.
Anot jo, ministerijos rašte yra išdėstyta reformos eiga, kur pirmoje vietoje yra turto bei pareigų perdavimas, o paskutinėje, ketvirtoje vietoje – GMP reorganizacijos sąlygų paskelbimas ir patvirtinimas nuo sausio 1 dienos.
R. Juodvišio teigimu, GMP laikosi „ant trijų banginių“ – kolektyvo, transporto ir ryšių, tad nelikus vienos grandies, nukentės paslaugos.
Vadovo teigimu, reformą vykdyti reikia, nes teisinė bazė paruošta, tačiau neramu, jog „miestas taps donoru“ – į kitus miestus iškeliaus dalis iš 20 turimų automobilių, modernios įrangos.
Jis siūlė valstybei perduoti pareigas, tačiau su turto klausimais neskubėti.
Pasak R. Juodviršio, ministerijos planuojamos investicijos sektorių pasieks po dvejų, trejų metų, o naujas transportas bus nupirktas 2027 metais, tad per šį laiką turimas parkas nusidėvės.
Nuomonės išsiskyrė
Anot liberalo Sauliaus Budino, jei ministerija įvardija, jog Klaipėdoje veikiančios GMP rezultatai vieni geriausių Lietuvoje ir į iškvietimą nuvykstama per 15 minučių, nežinia, kokių tikslų bus pasiekta valstybei perdavus klaipėdiečiams priklausantį turtą – nuvykti „per 12 ar 13 minučių“.
„Kad nebūtų, kad ta paslauga ne pagerės, o pablogės. Klausimų daugiau nei atsakymų“, – sakė S. Budinas.
Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas teigė, jog savivaldybė turi turėti garantiją, kad turtas liks mieste.
„Ateis ir sakys, Klaipėdoje 20 greitosios automobilių, Radvilišky – vienas, reikia perduoti. (...) Dar turbūt pritrūko laiko deryboms, kad gautume ne pažadą, o dokumentą, kad turtas neatsidurs kituose miestuose, rajonuose.
Susilaikysiu, bet ne todėl, kad nepritariu reformai, o tik todėl, kad mes neturim jokių garantijų, ar turtas neišvažiuos iš mūsų miesto“, – sakė V. Dambrauskas.
Anot tarybos nario Arvydo Vaitkaus, savivaldybė jau perdavė Klaipėdos universitetinę ligoninę valstybei, kuri turėtų būti sujungta su Jūrininkų ir Palangos reabilitacine ligonine.
Jau metus vykstant procesui ligoninė „negavo nė euro“, sakė politikas.
Reformą palaikantis tarybos narys Artūras Razbadauskas teigė dalyvaujantis ligoninių jungimo procese ir šis nestringa, nuo sausio veiklą pradės naujas juridinis vienetas, o kol to nėra, negalima tikėtis finansinės paskatos.
Nepaisymas sukurtų precedentą
Anot konservatoriaus Kazio Bagdono, GMP reformos nepaisymas ir šio sprendimo netvirtinimas sukeltų precedentą valstybėje.
„Precedentas ne koks atrodo, jei prabalsuojame prieš? Kalbame apie darbuotojus. Tuomet jie turėtų būti atleisti.
Kitas momentas, įstaiga nebegauna finansavimo, ministerija turi sukurti padalinį Klaipėdoje, nukenčia gyventojai, kurie laikinai negautų paslaugų.
Būtų nerimtai atrodantis reikalas ir liekame su turtu, kurį reikia parduoti, – sakė K. Bagdonas.
„Nekyla abejonių, kad sprendimo projektui reikia pritarti, o pasiklausius kolegų, atrodo, kad norime padaryti savo kunigaikštystę, nebepasitikime savo valstybe.
Jei įstatymas sako, kad tai valstybės funkcija, ne savivaldybės, būkit mieli, perduokim“, – teigė konservatorius Aidas Kaveckis.
„Aš išklausiusi informaciją, kuri man neduoda viso medicinos reformos lauko vaizdo, susilaikysiu nuo sprendimo.
Nenoriu sutikti, kad įstatymams reikia paklusti. Įstatymai turi būti priimami tokie, kad būtų naudingi žmonėms“, – sakė politikė Nina Puteikienė.
Tarybos narys Vytis Radvila teigė, jog Konstitucinis teismas „kalba apie funkcijų perdavimą, o ne turto“.
Anot jo, savivaldybės administracija derybose su ministerija iki galo neatliko namų darbų.
Šį klausimą Klaipėdos Taryba ketina svarstyti artimiausiame posėdyje, jis vyks lapkritį.
Rašyti komentarą