Aviacijos ekspertas – apie dramą ore virš Baltarusijos: civiliniam orlaiviui sprukti būtų buvę labai rizikinga

K. Zagreckas teigia, kad įgula tam tikrą manevro laisvę tik tais atvejais, kai pranešama apie galimą sprogmenį orlaivyje. Tokiais atvejais sprendimą priima orlaivio vadas ir paprastai rekomenduojama leistis artimiausiame oro uoste, o tai būtų buvęs Vilnius.

Bet kai civilinį orlaivį perima kariniai – pasirinkimo galimybių beveik nelieka.

Ar galėtumėte papasakoti, kokios taisyklės galioja, kai civilinis orlaivis sulaukia valstybės, virš kurios skrenda, paliepimo suktis ir leistis kitame oro uoste ir jį ima lydėti kariniai orlaiviai – šiuo atveju naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Yra ICAO nustatytos taisyklės, kaip elgtis, kai tave perima valstybinis orlaivis.

Taisyklės tokiems atvejams yra griežtos. Pilotai negalėjo rizikuoti keleivių gyvybėmis – jie pasirinko mažesnę riziką. Karinis orlaivis gali paleisti įspėjamuosius šūvius (ir netgi netyčia pataikyti leisdamas juos), gali spausti fiziškai civilinį orlaivį ore darydamas įvairius manevrus.

Tai gana pavojinga skrendant 500-600 kilometrų per valandą greičiu.

Labai gaila: šiuo atveju dviem žmonėms sukeltas labai didelis pavojus, bet tai situacija, kai reikėjo rinktis, kuris pavojus yra mažesnis.

Pastaba: ICAO yra tarptautinė agentūra, užtikrinanti pasaulio valstybių bendradarbiavimą aviacijos srityje.

Jūsų požiūriu, ar galėjo civilinis orlaivis bandyti pasprukti iki Lietuvos oro erdvės?

Kariniams orlaiviams perėmus civilinį idealiausiu atveju užmezgamas tiesioginis ryšys, bet, manau, kad šiuo atveju komandos buvo duodamos per Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybas, o dispečerio nurodymai yra privalomi.

Nebent susidaro tokia situacija, kai dispečeris negali žinoti, kas vyksta aplink lėktuvą, tada lėktuvo vadas gali priimti savo sprendimą, kad, tarkime, suku ne į kairę, o į dešinę, bet dispečeriams reikia pranešti, ką aš darau.

Aplink lėktuvą yra kitų orlaivių, todėl viską reikia sukoordinuoti. Žinoma, yra prietaisų, kurie rodo, kokie orlaiviai yra aplink, bet jie yra tikslūs ne krypties, o tik aukščio prasme, todėl manevruoti galima tik aukščiu, bet ne kryptimi.

Situacija tikrai labai sudėtinga. Viešai buvo rašoma, kad iki Vilniaus orlaiviui buvo likę nedaug laiko, bet tai pati sudėtingiausia atkarpa kiekvieno skrydžio metu: jau buvo aptartos visos galimos situacijos nusileidimui Vilniuje ir staiga reikia pakeisti visą darbų planą, perprogramuoti kompiuterius, atsiversti visai kito oro uosto dokumentaciją.

Kai visa tai reikia padaryti per kelias minutes, tai tikrai nėra paprasta. Streso lygis kabinoje yra labai didelis.

Tokiuose aukščiuose – 3 kilometrai ir žemiau – netgi uždrausta bendrauti su salonu, nes tai atima dalį dėmesio iš įgulos. Todėl sprukti buvo labai rizikinga. Mažesnė rizika buvo leisti paimti keletą žmonių nei rizikuoti, kad žūtų 170 žmonių.

Kaip jūs pats būtumėte elgęsis, jei būtumėte pilotavęs civilinį orlaivį?

Aš įsivaizduoju, kad būčiau elgęsis taip pat, kaip ir orlaivio įgula.

Nežinau visų aplinkybių ir smulkmenų, negaliu atsakyti tiksliai, bet papasakojau, kaip tokiose situacijose paprastai elgiamasi.

Ar būna situaciją, kai skrydžių valdymo tarnyba duoda nurodymus, bet orlaivio įgula jų negirdi dėl įvairių gedimų ar panašiai?

Tokių situacijų, žinoma, būna. Atvirai pasakius, netgi galima apsimesti: „Pakartokite“, „Dar kartą pakartokite komandą“. Bet žinote, suregzti planą per keletą sekundžių nėra taip paprasta. Ir tai rizikinga, ypač kai tu matai šalia tavęs skrendantį karinį orlaivį.

Minėjote, kad kariniame orlaiviams perėmus civilinį, komandos tikriausiai buvo duodamos per Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybą. Ar kariniai orlaiviai nebendrauja tiesiogiai su perimamais civiliniais lėktuvais?

Priklauso nuo situacijos. Jeigu naikintuvas turi radijo ryšį ir galimybę tuo dažniu bendrauti su civiliniu orlaiviu, jis ir duoda komandas, bet įranga gali būti skirtinga, tuomet tiesioginis bendravimas neįmanomas. Aš nežinau, kokia įranga tuose rusiškuose orlaiviuose.

Ar civilinio orlaivio įgula vizualiai turi galimybę matyti karinį orlaivį ir jo atliekamus manevrus?

Paprastai pagal taisykles karinis orlaivis turi priskristi iš kairės pusės paraleliai ir atitinkamais ženklais parodyti.

Priskrenda pakankamai arti, kad galima įžiūrėti žmogų, todėl nėra problemos pamatyti jo komandas.

Pranešta, kad orlaivio perėmime dalyvavo ir karinis sraigtasparnis. Kokia jo funkcija? Kam jis reikalingas?

Nežinau. Gal tas sraigtasparnis buvo naudojamas retransliavimui? Sunku pasakyti. Paprastai skrenda du naikintuvai, jie pasiskirsto vaidmenimis ir perima civilinį lėktuvą.

Oficiali Minsko pozicija, kad civilinis orlaivis buvo nutupdytas dėl pranešimo apie potencialią grėsmę lėktuve – esą jame galėjo būti sprogmuo. Kaip turi elgtis pilotai tokiu atveju?

O tai jau visai kita situacija. Ji irgi aprašoma įvairiausioje tarptautinėse konvencijose ir ICAO taisyklėse. Šituo atveju sprendimus, kaip elgtis, priima įgula.

Jeigu būtų buvęs tik pranešimas apie galimą sprogmenį lėktuve, tai viską sprendžia įgula.

Paprastai rekomenduojama tūpti artimiausiame oro uoste, o artimiausias oro uostas šiuo atveju buvo Vilnius. Ir ta šalis, kurioje nutūpia orlaivis, privalo imtis atitinkamų priemonių, bet tai vidinės taisyklės, kurių neturi žinoti potencialūs teroristai.

TV3.lt primena, kad sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ orlaivis buvo priverstinai nutupdytas Minske. Oficiali Minsko pozicija, kad orlaivyje galėjo būti sprogmuo, bet tarnyboms apieškojus lėktuvą nieko nebuvo rasta.

Kad tai nėra tikroji orlaivio trajektorijos pakeitimo priežastis liudija faktas, jog jau priartėjusį prie Lietuvos oro erdvės civilinį lėktuvą perėmė Baltarusijos karinis naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Lėktuvui nutūpus Minsko oro uoste buvo sulaikytas baltarusių žurnalistas Romanas Protasevičius ir jo draugė, kelionės toliau į Vilnių netęsė ir dar keturi Rusijos Federacijos piliečiai.

Pats R. Protasevičius dar Atėnuose pastebėjo, kad jį fotografuoja pavojingai atrodantys asmenys, pranešė „Nexta” komandos atstovas Varšuvoje. Jis spėja, kad tai buvo Baltarusijos KGB operatyvininkai. R. Protasevičius anksčiau buvo „Nexta” informacijos kanalo „Telegram“ platformoje vyriausiasis redaktorius ir bendraįkūrėjas. 

„Telegram“ pasirodė ypač sėkmingas įrankis suburti režimo autoritarinio oponentams, kurie pasipiktino prezidento rinkimų rezultatų klastojimu. Bijodamas arešto R. Protasevičius Baltarusiją paliko 2019 metais ir apsigyveno Lietuvoje.  

Oficialios valstybės institucijos ir analitikai orlaivio perėmimą pavadino valstybinio terorizmo aktu.