Ar vasarą vaikams būtinas papildomas ugdymas?

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė atskleidė, kada vaikams reikalingas papildomas ugdymas vasarą, o kada geriausia nedaryti nieko.

Ugdymas vasarą neturi tapti bausme

Yra šeimų, kurios vasarą išnaudoja korepetitorių lankymui, kad vaikas geriau įsisavintų žinias, pasivytų bendraamžius akademinėje srityje ir panašiai.

Profesorė pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį, ar papildomas mokymasis per atostogas netaps savotiška bausme vaikui už mokymosi sunkumus.

„Kad tai nebūtų bausmė, per dieną vaikui reikia turėti 80 proc. laisvo laiko. Per vasaros atostogas turi jaustis laisvė ir likti laiko poilsiui nuo rutinos.

Jei vaikui nesisekė koks nors dalykas mokslo metais, galbūt trūko motyvacijos mokytis, todėl vasarą reikia daugiau laisvės, kad būtų galima sugrįžti su nauju entuziazmu“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Pabrėžiama, kad net jei bus nuspręsta, jog vaikui yra reikalingos korepetitoriaus paslaugos, būtina suderinti dienotvarkę, kuri leistų pailsėti nuo rutinos.

„Mokymasis – pats sunkiausias procesas, prilyginčiau sunkiam darbui, nes jo metu negali užsiimti jokia pašaline veikla – reikia susikaupti, gilintis, mąstyti, reflektuoti, kritiškai vertinti ir galutinai įtvirtinti žinias, gebėjimus, kompetencijas.

Jei mokslo metais buvo problemų ir sunkumų, vasarą didžiąją laiko dalį reikia skirti poilsiui, kitaip vaikas mokymąsi vasaromis gali suprasti kaip bausmę. Ugdymasis turi būti įdomus“, – pataria profesorė.

Prof. R. Bilbokaitė pabrėžia, kad vasaros laikotarpiu labai svarbu yra kontrastingos veiklos, kurios turi skirtis nuo įprastos kasdienybės.

Neformaliam ugdymui – žalia šviesa

Prof. R. Bilbokaitė sako, kad, priešingai nei formalusis ugdymas, per vasaros atostogas itin naudinga būtų užsiimti neformaliuoju ugdymu. Kitaip sakant – vaikams suteikti patirtis, kurių jie per mokslo metus negalėjo patirti.

„Viskas priklauso nuo to, koks vaikų užimtumas buvo 9 ar 10 mėnesių iki vasaros.

Jei vaikai lankė būrelius ar meno / sporto mokyklas, jie nuo tos veiklos taip pat pavargo, net jei ir sako, kad patinka – tai vis tiek buvo rutina ir dienotvarkės dalis.

Geriausia vasarą organizuoti tas veiklas, kurių neturėta mokslo metais, kad būtų įgyta kitų patirčių – protu, emocijomis – ir fiziškai įsitraukta į kuo skirtingesnes veiklas“, – sako profesorė.

Organizuojant neformaliojo ugdymo veiklas, pirmiausia reikia gerai pažinti savo vaiką – suprasti, kokios veiklos jam suteiks didžiausią įspūdį, malonumą.

„Jei ieškotume daugumai vaikų tinkamo varianto – leiskime jiems patirti gamtą: joje yra pozityvių dirgiklių – vaizdiniai, garsai, oras – aplinkos patyrimas yra neįprastas, ypač pabuvus ilgesnį laiką.

Galima išsiruošti į žygius. Žygiai išvalo mintis, pailsina akis neįprastais vaizdais. Tai suteikia ramybę, užtikrina gerą nuotaiką.

Tai puikus laiko praleidimas su savo vaikais. Be to, visada rekomenduoju meninę veiklą – ji tikrai tinka daugeliui vaikų, net jei vaikas menais nesidomi.

Juk visada galima mokytis piešti smėliu ar žeme, lipdyti iš jų figūras, iš akmenukų dėlioti mozaikas, dažyti akmenėlius, daryti žolynų puokštes ir pan.

Viskas, kas siejasi su gamta, yra natūraliai mums artima“, – veiklas vardija prof. R. Bilbokaitė.

Būtina stebėti vaiko reakcijas

Vasarą populiarumo nestokoja vaikų dieninės ir išvažiuojamosios stovyklos. Tai gali būti puikus naujų patirčių laikotarpis su įtraukiančiomis veiklomis.

Tiesa, profesorė tikina, kad būtina prieš perkant stovyklą pasidomėti būsimomis veiklomis, personalu ir kitais niuansais.

„Atkreipčiau tėvų dėmesį į tai, koks yra pats vaikas ir jo vidinės savybės. Yra labai daug jautrių vaikų, su įvairiais poreikiais. Reikia stebėti, ar tikrai vaikui bus gera tarp kitų nepažįstamų vaikų.

Ar jis jausis saugus, ar jam netrūks namų aplinkos, ar tie norai įgyti socialines kompetencijas nebus per didelė kaina, kurią vaikas turės sumokėti nesijausdamas gerai“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Reikėtų nepamiršti, kad stovyklos yra tik laikinas aplinkos pakeitimas.

Nerekomenduojama piktnaudžiauti veiklomis bei naujais įspūdžiais ir kruopščiai suplanuotomis dienotvarkėmis. Visa tai gali ateityje padaryti meškos paslaugą.

„Žmogui bendravimas su kitais – visuomet iššūkis, reikalaujantis pastangų ir energijos.

Kiekvienas žmogus yra individualybė ir su kiekvienu palaikyti ryšį, gebėti neįžeisti, gebėti sutarti, rasti sąlyčio taškų, patirti bendravimo džiaugsmą yra sudėtinga užduotis.

Ypač tai sunku paauglystėje. Todėl ir nuolat besikeičiančios aplinkos, žmonės, veiklos ir priemonės gali sukelti tam tikrą stresą. O vaikui augant susidarys įspūdis ir požiūris, kad savo atostogas turi leisti panašiai.

Nuolat sau sukeliant stresines situacijas, palaikant ryšius su žmonėmis, su kuriais nėra būtina leisti laisvalaikio“, – pasakoja profesorė.

Nepamiršti atostogauti

Anot Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorės, per vaikų vasaros atostogas reikėtų neužmiršti tiesiog pailsėti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nedidelės pertraukos tarp mokslų padeda atgauti jėgas, pailsinti psichiką, o visa tai lemia geresnį mokymąsi ir didesnę motyvaciją tai daryti.

„Vaikams būtina ugdyti supratimą, kad per atostogas reikia išmokti atsiriboti nuo įprastinės veiklos.

Jei mes visada sukursime naujų įsipareigojimų, iš vaikystės susiformuos modelis, kad suaugusiam reikia kurti sau papildomus iššūkius.

Tai nėra blogai, bet bus neišmokta nieko neveikti, o gyvenime susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (ištikus nelaimei, ligai, traumai ar finansiškai sunkiu laiku), kai viskas vyksta ne pagal planą, bus negebama kokybiškai pailsėti.

Kaip tai atrodo gyvai? Pavyzdžiui, žmogus gali neturėti pinigų nuolat keliauti ar kitaip atostogauti pasitelkiant veiklas (koncertus ir pramogas) ir nemokės ilsėtis be šių dalykų – jaus stresą, gali perdegti, tapti mažai ar visai nedarbingas.

Tuomet jau suaugus reikės su specialistų pagalba mokytis nieko neveikti ir atrasti poilsį paprastose kasdienėse veiklose“, – primena profesorė.