Ar mylime Klaipėdą ir ko joje pasigendame?

Julija SEMIONOVA, klaipėdietė

Esu užkietėjusi klaipėdietė, myliu Klaipėdą ir viską dėl jos padaryčiau. 10 metų gyvenau užsienyje, dirbau, padariau karjerą ir grįžau į Klaipėdą, nes ji man labiausiai patinka ir yra arčiausiai širdies. Kai grįžti, įvažiuoji iš autostrados, iš karto pasidaro gera. Mūsų miestas iš tikrųjų yra gražus, bet reikia jį atrasti.

Visų pirma man patinka klaipėdiečiai. Atmosfera Klaipėdoje nepakartojama: kai jie šypsosi, bendrauja, yra tokie natūralūs. Tikras klaipėdietis niekada neapsimetinėja tuo, kuo nėra. Vilniečiai turėtų mums šito pavydėti. To labai trūksta didžiausiuose Europos miestuose.

Turėjau labai daug pasiūlymų, ir didelių, daug profesinių karjeros galimybių ir viso to atsisakiau, nes Klaipėdoje tiesiog gera gyventi, kurti, atrasti save, nėra pašalinio triukšmo, koks neretai būna kituose miestuose, kuriuose turi skubėti.

O pasigendu pačių klaipėdiečių iniciatyvumo. Taip, galime kaltinti įvairias instancijas, bet gyvenimas mieste priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu tu nenori nieko keisti, aplinka pati nepasikeis.

Putinas BIELSKIS, Lietuvos verslo kolegijos docentas

Gyvenu Klaipėdoje nuo pat gimimo su nedidelėmis pertraukomis. Mano gyvenimas daugiau ar mažiau visą laiką buvo susijęs su turizmu, o uostamiestyje palanki terpė jam vystyti.

Negalvojau apie tai, kad galėčiau kraustytis kur nors kitur gyventi. Čia mano gimimo vieta, darbas, namai, mano visas gyvenimas. Man jau ne 18 metų, nežinau, ar sutikčiau čia viską mesti. Nebent tai būtų labai įspūdingas karjeros pasiūlymas. Bet jeigu ir išvykčiau, širdimi likčiau Klaipėdoje.

Kitas mietas po Klaipėdos būtų Vilnius. Jame turiu labai daug ir draugų, ir giminių. Europoje gyventi patogiausi miestai yra Skandinavijoje, pavyzdžiui, Helsinkis. Gal jis nėra labai atraktyvus turistiniu požiūriu, tačiau gyventi labai patogus: jame daug žalumos, daug gamtos. Taip pat Stokholmas. Tai yra miestai, kuriuose sugebėta rasti balansą tarp gamtos, miesto kultūros ir tvarios aplinkos.

Klaipėdoje šiek tiek pasigendu tarptautiškumo. Norėčiau palinkėti greičiau sutvarkyti senamiestį, nes dabar jis visas perraustas.

Manau, turėtume drąsiau save pristatyti pasauliui, kad mieste būtų daugiau gyvasties, kuri kartais būna vasaros dieną, kai atplaukia keli kruiziniai laivai. Mieste trūksta šurmulio. Esame aptingę, kartais juntama, kad turime mažai gyventojų. O šiaip viskas pas mus yra gerai.

Žaneta SKERSYTĖ, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro specialistė viešiesiems ryšiams

Atvykus iš mažo miestelio, Klaipėdoje viskas atrodė pernelyg platu ir per daug asfaltuota. Miestelyje visus pažįsti, išėjęs pasisveikini, tau pasitaiso nuotaika, net jeigu jos neturėjai. Beveik 20 metų gyvendama uostamiestyje jau turiu tą patį, o tai mane labai džiugina. Šiuo metu Klaipėda man - idealus miestas gyventi. Džiaugiuosi jos talentingais ir įdomiais žmonėmis.

Ko gero, galėčiau gyventi bet kuriame mieste. Jeigu reikėtų kraustytis kitur, pirmiausia atsižvelgčiau į savo vaiko poreikius. Ir neišvažiuočiau iš Klaipėdos, nes jis čia lanko net dvi mokyklas: progimnaziją ir muzikos. Mes jomis labai patenkinti. Išvykęs gali rasti viską, bet gerų pedagogų ir mokyklų šalia namų - ne visada.

Kuo ilgiau čia gyvenu, tuo mažiau norisi išvažiuoti. Man labai svarbu kultūrinis miesto gyvenimas, kurio turime apsčiai, tiesiog neįmanoma visko suspėti pamatyti. Vien ko verti Muzikinio teatro pastatymai, kurie užburia ne tik Vakarų Lietuvos ar šalies publiką.

Trūkumų mūsų mieste, žinoma, yra. Kartais pasigendu valdžios įsiklausymo į žmonių poreikius ir pastabas. Pavyzdžiui, Bangų g. ir visos Baltikalnio seniūnaitijos gyventojai protestavo prieš Bastionų tiltą. Tilto statyba buvo nukelta, o dabar vėl bandoma atgaivinti jo atsiradimo idėją.

Nepaisant nieko, Klaipėda mums sava, o nuo kiekvieno mūsų indėlio priklausys, ar pasijaus laimingi čia gyvenantys žmonės. Pasistenkime.

Ramūnas ŠEPUTIS, Klaipėdos pilies teatro aktorius

Buvo šlykštus lapkritis, lijo kaip iš kibiro, kai pirmą kartą atvažiavau į Klaipėdą su mokykla į muziejus. Tada man buvo gal koks 12 metų. Nepaisant visko, ji buvo mano svajonių miestas. Joje gyvenu nuo 1986 metų.

Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad išsikraustyčiau iš Klaipėdos. Turėčiau nusigyventi, nusigerti, įlįsti į skolas, parduoti butą ir ieškoti kaime kokio nors trobesio.

Jeigu reikėtų rinktis kitą Lietuvos miestą, gal tai būtų Šilutė, jos rajone yra mano tėvonija, gal Marijampolę, nes tai Vilijos (žmonos - aut. past.) tėvonija. Žiūrint į pasaulį man imponuoja Barselona, Čikaga.

Klaipėdoje trūksta ūkiškumo. Jeigu pradeda remontą, pyst - uždaro visus įvažiavimus į Klaipėdą, lieka vienas. Arba senamiestyje ima ir išgriauna visas gatves, nors vasarą būna daug svečių. Merginos pasivaikščioti gali išeiti tik su sportbačiais. Kaip dabar atrodo gražus senovinis pastatas, kuriame yra „Viktorijos“ viešbutis, - pusė lupto, pusė skusto. Negi negalima duoti leidimą rekonstruoti su sąlyga, kad bus nudažytas visas fasadas. Šaligatvis kitoje gatvės pusėje ties Naujuoju turgumi visas sueižėjęs, duobės. Pasigendu mieste ūkininko rankos. Negi nėra komandos, kuri patartų, ką reikia daryti?

Arūnas BARBŠYS, Klaipėdos vicemeras

Gimiau Klaipėdoje, užaugau, mokiausi, dirbu. Pagal specialybę esu laivų mechanikas. Labiausiai patinka ir pasigesdavau išvykęs į kitus miestus jūros, pajūrio gamtos. Mes turime marias, nuostabią Smiltynę, čia pat Kuršių nerija, kurortai. Tai vieta, kurioje tikrai gera gyventi. Ne tik savaitgaliais, bet ir vakarais po darbo galime maudytis jūroje, žiemą vaikščioti pajūriu.

Kiti miestai, kuriuose dar galėčiau gyventi, be sostinės, būtų Druskininkai, Trakai, juose daug gamtos, žalumos. Galėčiau gyventi Stokholme, esančiame prie vandens. Bet Klaipėdą palikčiau tik blogiausiu atveju.

Norėtųsi, kad mūsų uostamiestyje būtų daugiau jūrinės kultūros, vandens pramogų, priėjimo prie vandens, laivų, katerių, jachtų.

Artūras ČESNELIS, Draugystės seniūnaitis

Patinka gyventi Klaipėdoje, bet galėtų nebūti žiemos sezono. Jeigu visada būtų vasara, būtų idealu. Abejoju, ar kraustyčiausi į kitą miestą, nebent mane labai sudomintų kokios nors gyvenimo galimybės.

Dar galėčiau gyventi Nidoje. Europoje ir pasaulyje svajonių miesto neturiu. Atrodo, kad užsienyje gal ir lengviau gyventi finansiniu požiūriu. Bet kai ilgiau pabūsi, susipažinsi su visais mokesčiais, suprasi, kad beveik tas pats išeina.

Žmonės galėtų daug ką padaryti, bet nedaro, niekam nieko nereikia. O klaipėdiečiams pirmiausia reikėtų susidraugauti patiems su savimi, tada viskas susitvarkytų ir aplinkui. Visų blogybių esminė priežastis - esame patys su savimi susipykę.

FOTO AUTORIUS Redakcijos ir asmeninių archyvų nuotr.