Ar Klaipėda pajėgi įgyvendinti „Klaipėdos energijos“ konversijos projektą?

MB „Bauland“„ direktorius Donatas Baltrušaitis “Vakarų ekspresui" sakė, kad jau baigiama parengti teritorijos įveiklinimo koncepcijos galimybių studiją. Planavimo dokumentuose yra numatyta, kad apie penktadalį dabar uždaros katilinės teritorijos būtų viešosios ir visuomeninės paskirties erdvės: takai, skverai, sutvarkytos Danės krantinės su prieplaukomis mažiesiems laiveliams ir kita. Likusi teritorija skirstoma į tris sklypus. Centre - senoji katilinė su istoriniais pastatais, kurie yra saugomi valstybės kaip paveldas, o iš abiejų pusių būtų teritorijos, kuriose būtų galima vystyti komercinę statybą, taip pat ir gyvenamąją.

„Pagal galiojantį detalųjį planą sukūrėme tris variantus. Minimali ambicija - šilumos gamyba teritorijoje liktų ir gamybinė teritorija būtų aptverta, o maksimalus scenarijus nagrinėja visišką gamybos iškėlimą į šiaurinę Klaipėdos dalį“, - sakė D. Batrušaitis. Jis nenorėjo įvardinti, kokia pateikiama šių variantų įgyvendinimo kaina, tačiau akcentavo, kad skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus varianto yra maždaug 2 kartai. Viešumoje jau minima teritorijos konversijos kaina - 50 milijonų eurų. Suplanuota, kad naujam užstatymui bendrai būtų skiriama apie 6,5 ha teritorijos.

„Yra daug niuansų, dar vyksta skaičiavimai ir viešas pristatymas numatytas iki spalio pabaigos“, - sako D. Baltrušaitis.

Galima gamybos ir neiškelti

„Pagal atliktus taršos skaičiavimus ir sanitarines zonas, įmanomas aplinkinių teritorijų vystymas ir neiškėlus gamybos“, - sako D. Batrušaitis. Anot jo, visuose galimuose scenarijuose siūloma įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų tiltą, kuris teritoriją jungtų su kitu Danės krantu rytinėje pusėje toje vietoje, kur šiuo metu yra inžinerinis tiltas ir upę kerta antžeminė šiluminės trasos dalis.

Siūlo parduoti

Pagal galimus teritorijos panaudojimo modelius taip pat siūlomos kelios alternatyvos.

Jei būtų nuspręsta, kad gamyba neiškeliama, tačiau visa teritorija atveriama visuomenei su gyvo muziejaus funkcija, tuomet reikėtų kurti operatorių, kuris tai organizuotų.

Studijoje siūlomi teritorijos panaudojimo variantai, kai Savivaldybė ir privatus investuotojas vykdo bendrą veiklą kurdami mokslo technologijų projektą arba kai sklypai tiesiog parduodami privačiam investuotojui. Miesto politikai turėtų nuspręsti, kuriuo keliu eiti.

„Antrasis variantas yra daug lengvesnis, tačiau mes duodam ir kitas galimybes, kad Savivaldybė galėtų apsispręsti“, - už paprastą pardavimą agituoja D. Batrušaitis.

Derins su kitu akcininku

„Savivaldybės sudaryta darbo grupė pateikė savo pastabų, yra neaiškumų, reiktų patikslinti skaičiavimus, nes labai svarbus ekonominis aspektas“, - įspūdžiais po paskutinio darbinio pasitarimo aptariant galimybių studiją dalinosi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Anot jo, pigiausias variantas, aišku, yra palikti šilumos gamybą esamoje teritorijoje, tik galbūt mažinant pajėgumus, tačiau tuomet kyla klausimas, kokie bus taikomi ribojimai aplinkinių teritorijų vystymui. Dabar šiame procese dalyvauja tik Savivaldybės ir „Klaipėdos energijos“ atstovai, tačiau šiuos procesus reikės derinti ir su kitais akcininkais.

Beveik penktadalį „Klaipėdos energijos“ akcijų valdančios UAB „Gren Lietuva“ (buvusi „UAB “Fortum Heat Lietuva„") atstovas žiniasklaidai Andrius Kasparavičius “Vakarų ekspresui" sakė, kad įmonės pozicija yra tokia, kad katilinės centrinėje Klaipėdos dalyje neturėtų būti.

„Esame mažasis akcininkas, todėl nedarysime jokių kliūčių, susijusių su katilinės iškėlimu“, - „Gren“ poziciją patvirtino A. Kasparavičius. Jis leidžia suprasti, kad „Gren“ proporcingai turimam akcijų kiekiui tikisi kompensacijos už miestui planuojamą perleisti turtą.

Kad akcininkai turi efektyviai naudoti savo turtą, sutinka ir G. Neniškis, patvirtindamas, kad ateityje laukia pokalbiai ir su „Gren Lietuva“.

G. Neniškis taip pat linksta prie to varianto, kad dalis šilumos gamybos pajėgumų liktų esamoje teritorijoje, tačiau siekis yra, kad tai sukeltų kuo mažiau ribojimų vystant atsilaisvinusias teritorijas.

NEIŠKELS. Jau šiandien aiškėja, kad visiškai gamybos iškelti iš katilinės teritorijos Danės gatvėje beveik neįmanoma arba tai kainuotų labai didelius pinigus. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Mažai patrauklu

Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas „Vakarų ekspresui“ sako, kad NT verslo požiūriu teritorija tikrai įdomi ir perspektyvi vystyti gyvenamąją ir visuomeninės paskirties statybą. Tačiau jis mano, kad su dabartinės valdžios tempais šios vietos panaudojimas yra labai tolima ir neaiški perspektyva.

„Yra tuščia 50 hektarų Savivaldybei priklausanti buvusio medelyno teritorija, tai Savivaldybė per 10 metų sugebėjo tik parinkti inžinerinių tinklų projektuotojus“, - pažymi A. Bružas. Jis mano, kad šiame etape įvairių studijų rengimas yra tik pinigų švaistymas, nes teritorijos naudojimas planuojamas tik po dešimties metų, apie 2030 metus, ir niekas negali pasakyti, koks tuomet bus NT rinkos poreikis.

„Patys politikai dabar turėtų apsispręsti, kad gamybą iš šios teritorijos reikia visiškai iškelti, nes priešingu atveju iškyla sanitarinių normų, taršos klausimas“, - pažymi „Aidilos“ vadovas.

Anot A. Bružo, tai, kad teritorijoje yra saugotinų paveldo pastatų, jau savaime mažina projekto patrauklumą, jo vertę.

„Vadinasi, reikės išsaugoti statinių tūrius, nebus galima sukurti vientiso kvartalo urbanistinio vaizdo“, - trūkumus mato A. Bružas. Jis mano, kad teritorijoje esantį kaminą geriausia būtų demontuoti.

Tačiau D. Baltrušaitis sako, kad visuose nagrinėjamuose variantuose kaminą siūloma palikti, nes tai yra savotiška tos vietos dominantė.

Sunku iškelti

„Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius sako, kad įmonė, įgyvendindama teritorijos konversijos projektą, jau išmontavo geležinkelio atšaką, senas mazuto talpyklas. Taip pat jau buvo nagrinėjami naujos katilinės statybos variantai šiaurinėje miesto dalyje.

„Išvalėme metalo laužą, teritorija yra atskirta“, - įmonės darbus vardina A. Liubinavičius. Anot jo, labai sudėtinga būtų viską iškelti iš šios teritorijos, nes net ir pastačius naują katilinę perdavimo įrenginiai, cirkuliacinis siurblys, turėtų likti toje vietoje.

„Klaipėdos energija“ jau prieš porą metų buvo apskaičiavusi, kad vien naujos katilinės statyba kitoje vietoje galėtų kainuoti apie 5 milijonus eurų. Skaičiuojant šios dienos kainomis, ši suma jau gali būti du kartus didesnė. Milijoninės sumos buvo skaičiuojamos ir norint šiuo metu teritorijoje esančias antžemines šilumos trasas perkelti po žeme.

Negauna ES milijonų

Klaipėdos politikai nuo pat pradžių neslėpė, kad šio projekto įgyvendinimui planavo gauti ES paramą. Tačiau iki šiol to padaryti nepavyko nei Savivaldybei, nei „Klaipėdos energijai“.

Apie galimą ES finansavimą kol kas nekalba ir G. Neniškis. Viena iš galimybių yra, kad baigiama parengti studija padidins tikimybę gauti ES pinigus. Jei tokią paramą pavyktų gauti, tai ženklai padidintų projekto finansinį patrauklumą. Jei ES pinigų „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversijai nebūtų skirta, tai visos išlaidos tuomet tektų pačiai Savivaldybei ir „Klaipėdos energijai“. Pastaroji jau anksčiau skelbė, kai jei pačiai reiktų investuoti į naują katilinę, tai tie kaštai gultų ant vartotojų pečių, augtų šilumos kaina.

Kad tiek neišspręstų klausimų ir paslėptų problemų turintis objektas sulauktų didelio privačių investuotojų susidomėjimo, taip pat labai sunku tikėtis, nes šalia Danės upės šiuo metu yra dar trys dideli objektai: „Memelio miestas“, „Bastionų namai“ ir Kruizinių laivų terminalas, kurie po dešimtmečių sąstingio tik šiuo metu pradeda judėti iš mirties taško.

Sudėtingiausias istorijoje

Viešai pripažįstama, kad „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversijos projektas yra pats sudėtingiausias Klaipėdos istorijoje. Jei jį pavyktų įgyvendinti, tai galėtų būti įrašyta aukso raidėmis į miesto istoriją. Tačiau aštuoneri metai nuo šio proceso pradžios kol kas rodo, kad įgyvendinat šį projektą kyla tik daugiau kausimų nei randama atsakymų. Pasitikėjimo valdžios veiksmais galėtų pridėti spartesnis jau minėto medelyno projekto vystymas, kur tikrai nežinomųjų daug mažiau. Ar netgi užstrigusio Bastionų tilto projekto atnaujinimas, kuris praktiškai ribojasi su „Klaipėdos energijos“ teritorija.

Labai nesinorėtų, kad dar praėjusių metų vasarą Klaipėdos tarybos nario Vidmanto Dambrausko išsakytos mintys būtų pranašiškos. Tuomet jis sakė, kad galimas daiktas, jog ši studija bus padėta į stalčių, nors pinigai bus išleisti.

„Problema, kad mes patys nežinome, ko norime, nežinome, kas turėtų būti vystytojas. Klausimų dar turime daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kiek kainuos elektrinės iškėlimas, ar tikrai ją reikia iškelti, kokią įtaką tai turės vartotojų kainoms. Siūlau neskubėti, neišmesti kelių šimtų tūkstančių eurų, nes joje (studijoje) bus tik teoriniai pasvarstymai“, - tuomet siūlė V. Dambrauskas.