Ar jie tikrai pasirengę? Mokslininkams nerimą kelia šauktinių fizinė būklė

Plane numatomos funkcijos valstybės ir savivaldybių institucijoms, privačiam ir organizaciniam sektoriui bei piliečiams.

Tikimasi, kad valstybės gynybos planas padės atskiriems sektoriams geriau ir sistemingiau rengtis krizėms bei galimam kariniam konfliktui.

Nuolatinės diskusijos apie visuomenės žinojimą, kaip elgtis prasidėjus ekstremaliai situacijai, iškėlė ir klausimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) šaukiamųjų pasirengimo ginti šalį.

Dar rugpjūtį LR Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijavo PPKT šaukimo sistemos pakeitimus, kuriais buvo siūloma trumpinti prievolininkų tarnybos trukmę iki 6 mėnesių ir žeminti šaukiamųjų amžių iki 17 metų.

„Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir KAM vykdytas projektas dar 2018 m. aiškiai nupiešė tarnybai tinkančio šauktinio paveikslą, – kalbėjo LSU profesorius Arūnas Emeljanovas. – Tai fiziškai aktyvesnis jaunuolis, kurio geresni mitybos įpročiai, geresnis kūno masės indeksas, mažiau rūkantis, rečiau vartojantis alkoholį ir patiriantis mažiau distreso nei kiti bendraamžiai.“

Rugpjūtį pasiūlyta karo prievolės reforma siekiama stiprinti valstybės ginkluotąsias pajėgas ir didinti visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą.

Įgyvendinus pokyčius būtų užtikrintas geresnis šauktinių rengimas, atsirastų galimybė tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Siekiama, kad per metus į privalomąją pradinę karo tarnybą ateitų apie 5 tūkst. jaunų žmonių.

Kartu su KAM mokslinius tyrimus įvykdęs LSU profesorius A. Emeljanovas atkreipė dėmesį į būsimųjų karių fizinį pajėgumą, kuris pastaraisiais metais nuolat prastėjo.

Anot LSU mokslininko, šalies mokinių ištvermė Europos kontekste yra vidutiniška, o LSU ilgalaikiai tyrimai, vykdyti 1992, 2002 ir 2012 metais, parodė vis prastėjantį Lietuvos 5–12 klasių mokinių fizinį pajėgumą, ypač akcentuojant prastą ištvermę, jėgą ir lankstumą.

„Naujausių, šiemet atliktų, tyrimų duomenys dar nėra iki galo apdoroti, tačiau preliminari analizė, deja, nerodo gerėjimo ženklų, – konstatavo A. Emeljanovas. – Viena svarbiausių fizinio pajėgumo ypatybių yra ištvermė ir ji kelia didžiausią susirūpinimą.

Ji gyvybiškai svarbi ir šauktinių, ir jau dabartinių karių veikloje – įvairiose fizinėse užduotyse, žygiuose ar pratybose.“

Kalbėdamas apie rekomendacijas profesorius A. Emeljanovas pabrėžė būtinybę atkreipti dėmesį į vaikų fizinį aktyvumą mokyklose, tačiau skatina nepamiršti ir kitų kertinių vaikų auklėjimo dalių – pavyzdžio šeimoje, didesnio valstybės dėmesio ir netgi platesnio mokslininkų bei žiniasklaidos indėlio.

„Šeima turėtų būti pagrindinis pavyzdys. Reikia atkreipti dėmesį, ar tėvai sportuoja, ar skatina savo vaikus judėti, ar aktyviai leidžia savaitgalius.

Kalbant apie mokyklą, reikėtų didinti fizinio ugdymo pamokų skaičių ir kokybę, t. y. akcentuoti fizinio ugdymo mokytojų kompetenciją ir motyvaciją, administracijos požiūrį į fizinį aktyvumą ir mokyklų aplinkų pritaikymą fiziniam aktyvumui.

Prie pastarojo sprendimo turėtų prisidėti ir valstybė: didinti neformalaus fizinio ugdymo prieinamumą, ypač regionuose, skirti lėšų fiziniam aktyvumui ir sportui populiarinti bei miestų infrastruktūros pritaikymui fiziniam aktyvumui“, – patarė LSU profesorius.

„Moksliniai tyrimai turėtų būti viešinami ne tik moksliniuose renginiuose ir leidiniuose, bet ir viešojoje erdvėje, – tęsė A. Emeljanovas. – Tokiu atveju galėtų pasitarnauti žiniasklaida – artimiau bendradarbiauti su mokslininkais ir šviesti visuomenę fizinio aktyvumo, pajėgumo ir kitomis su sveikata susijusiomis temomis.“