Aplaužyta eglių karalienės karūna: audra smogė Raganų eglei

Stipraus vėjo nuniokotą Rambyno regioniniame parke (Pagėgių savivaldybė)  augančią Raganų eglę pirmasis pamatę šią savaitę savo valdas apžiūrėjęs valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioninio  padalinio Rambyno girininkijos girininkas Ričardas Mažutis.



Raganų eglę 2020 metų pabaigoje Lietuvos žmonės išrinko įspūdingiausia Lietuvos egle.



2018 metais ji, kaip gražiausias šalies medis, Lietuvą atstovavo Briuselyje vykusiame gražiausio Europos medžio konkurse.



Pagal rūšį tai vadinamoji paprastoji eglė jau beveik 200 metų auga Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje netoli Vilkyškių miestelio.



Maždaug vieno metro aukštyje Raganų eglė šakojasi į septyniolika kamienų, jos aukštis – apie 34 metrus, o kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5 metrus.

Audra Malikas nulaužė du eglės kamienus.

"Po paskutinįjį sausio savaitgalį Vakarų Lietuvą niokojusios audros, girininkas Ričardas Mažutis vasario 2 dieną nuvyko apžiūrėti savo valdas.



Prisiartinus prie Vilkyškių miške augančio botaninio gamtos paminklo, išvystas vaizdas jį šokiravo.



Nulaužti bei pakibę  ant aplinkinių medžių  gulėjo du iš 17 garsiojo daugiakamienio medžio stiebų", - apgailestavo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė.



Jos teigimu, Raganų eglė nuo gamtos stichijų kenčia jau ne pirmą kartą.



"Vėlyvą 2007 metų rudenį iškritęs gausus šlapias sniegas nulaužęs pirmąjį storą 18-kamienės eglės kamieną.



Dabar labai stiprus vėjas nulaužė  dar vieną iš stambiausių karkasinių kamienų (34,6 m ilgio) ir vieną mažesnį (23,6 m ilgio).



Taip pat sulaužė ir dalį medį saugojusios medinės tvorelės. Į vietą atskubėję Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotojai užfiksavo situaciją", - sakė D. Milašauskienė.



Bendradarbiaujant Rambyno regioninio parko direkcijai ir VMU Šilutės regioniniam padaliniui bus sudaryta komisija šiam įvykiui ištirti ir jo padariniams likviduoti.



Teigiama, kad apžiūrėjus Raganų eglę atidžiau, iš viso rasti nulūžę keturi jos kamienai.



Dėl Raganų eglės išskirtinumo apie ją pasakojama keletas legendų.



Pasak vienos iš jų, ant kalvos rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Šalia esančioje pelkėje buvusi laumių buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių.



Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi.



Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle. Kartais ji vadinama ir Raganų šluota.



Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė.