Ant Palangos tilto sutiktas žvejys negali atsistebėti: „Situacija pajūryje kardinaliai pasikeitė“

„Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

O visos mažos“, – kaip pagrindinę priežastį, kodėl Palangoje šią vasarą tiek mažai žvejų, naujienų portalui tv3.lt nurodo Arvydas.

„Va, prie manęs buvo priėjęs žvejys iš Šventosios. Jis sakė, kad jam nei grundulai nekimba, niekas. Vasarą šilta – deguonis garuoja, žuvys vangesnės.

Tą žvejai žino, todėl nemeškerioja, tik taip atvažiuoja pailsėti“, – priduria jis.  

Nors Arvydas gyvena netoli nuo Palangos – Kretingoje, jis teigia vos tris kartus per vasarą čia apsilankantis. Žvejys tikisi, kad rudenį situacija žvejams bus palankesnė ir kibs daugiau žuvų.

„Namuose visą laiką nesėdėsi, norisi ir prasiblaškyti. <…> Pavasarį atvažiuoju čia žvejoti, kai neršia vėjažuvės. Anksčiau atvažiuodavau dažniau, kai pavykdavo pagauti stintas.

Kitaip būdavo. Dabar ir plekšnių nebėra, jos pasitraukė“, – pasakoja pusamžis vyriškis.

Jis taip pat atvirauja, kad anksčiau visuomet žvejodavo tik Baltijos jūroje, bet jau keletą metų važiuoja į Dreverną, „nes ten kimba“.

„Būna, su pusbroliu nuvažiuojame į Dreverną į savaitę du kartus.

Kartais žvejyba pasiseka – ešerių visiems metams užsišaldome šaldiklyje. Ten situacija gera, visada gausi žuvies“, – pasidžiaugia Arvydas.

Ant Palangos tilto vėjuotą liepos dieną sutiktas žvejys taip pat pasakoja gyvenantis su žmona, dvejomis dukterimis, dvejomis anūkėmis, kurios nevalgo žuvies, tad žuvį gaudo ne visai šeimynai, o tik sau ar broliui.

„Kai buvo mažesnės, jos verždavosi kartu žvejoti. Būdavo, jos meškerioja, o į vandenį koks dėdė lipa, tai šaukdavo, kad maudytis nereikia, prašydavo išlipti iš vandens, nes kibdavo.

Dabar jau 18 metų, ne tas galvoje jau“,– sako vyriškis. 

Dabar situacija Baltijos jūroje prasta – pagaunamos žuvys dažnai pasitaiko ligotos, sako Arvydas.

„Ištrauki karšį, žiūri, kad jis ligotas, tai meti jį į žolyną.

Kartais matai ir ištrauki, kad kruvinos uodegos.

Tarkime, mariose žuvys taip pat ligotos, tai nebėra kur ir žvejoti“, – paaiškina jis.

Didžiausia kretingiškio pagauta žuvis Baltijos jūroje – kilogramą sverianti menkė Šventosios pakrantėje: „Bet tai buvo seniau. Dabar ir tokių žuvų nėra.

Va, šalia esu pasidėjęs antrą meškerę, galvoju, gal kokią plekšnę pagausiu. Prieš mėnesį pavyko, gal ir dabar pavyks“.

Pastarosiomis savaitėmis Baltijos jūra banguota. Vyriškio teigimu, dėl jūros bangavimo taip pat daug kas priklauso.

Jis pats į Palangą pailsėti su šeima sako atvažiuojantis retai: „Ne tas amžius. Jau spėjau atsikąsti tos Palangos. Anksčiau žmona čia važiuodavo degintis, o dabar žmonių daug, privažiuoti nėra kur. Daleiskime, aš turiu eiti arba važiuoti su dviračiu iš kito Palangos galo iki tilto“.

„Ir namie atsipalaiduoju, turiu savo namą. Degintis ir sode galima – nudegi rudai, nė jūros nereikia“, – sako jis.

Manote, kad Palangoje nusipirkote žuvį, pagautą Baltijos jūroje? Jūs klystate

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis.

Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi.

Visgi Palangos žuvies pardavėjai naujienų portalui tv3.lt pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti.

Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina.