Aloyzo Sakalo žmona Daiva: „Žmonės sako, kad jų gražiausi metai yra jaunystė, mano gražiausi gyvenimo metai yra su Aloyzu“
(2)Atsisveikinti su anapilin išėjusiuoju profesoriumi, Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu į Vilniaus laidojimo rūmus žmonės traukė nuo ankstaus ryto.
Ištarti paskutinio „Sudie“ atėjo velionio artimieji, buvę kolegos, bičiuliai. Ir kone kiekvienas Sakalą prisiminė ypatingai.
„Čia gi Sakalas, čia Sakalas, jis kovojo už Lietuvą, už tą nepriklausomybę, jis buvo Sąjūdyje aktyvus.
Ir jis socialdemokratų partiją atkūrė, vienas buvo iš tikrųjų atkūrėjų. Ir visą laiką, kiek jį pažįstu nuo Nepriklausomybės laikų.
Jausdavau jam visada pagarbą, kai Sakalas kalba, mes visi nutylam“, – kalbėjo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
„Svarbiausia, man atrodo, kad jis iš karto įsijungė į tą Lietuvos Nepriklausomybės judėjimą. Ir iš karto pasuko socialine linkme“, – sakė buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.
„Aš niekada negirdėjau jokio užgaulesnio žodžio. Jis korektiškas labai buvo“, – teigė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis.
Prieš išnešant urną iš laidojimo rūmų, ir signatarai, ir socialdemokratai atsisveikino su velioniu stoję į garbės sargybą.
„Turėdamas tokį tiksliųjų mokslų išsilavinimą, kas suteikia žmogui tikslumą, ir gilų suvokimą reiškinių, tai Aloyzas Sakalas tuo pasižymėjo.
Jis niekada nebuvo paviršutiniškas, jis suprato vykstančius procesus. Kaip tiksliųjų mokslų atstovas labai tiksliai formuluodavo, ir tiksliai veikė“, – sakė signatarė Birutė Valionytė.
Išlydėti amžinojo poilsio atėjo ne tik kolegos, bičiuliai, bet ir tie, kas Sakalą matydavo arba iš televizijos ekranų, arba susitikimuose su rinkėjais:
„Prisimenu, kad kai vykdavo posėdžiai, jis buvo toks na su humoru, ir atsižvelgdavo į kiekvieno žmogaus nuomonę.“
„Tai buvo labai nuoširdus, konkretus, atsakingas savo žodžio žmogus.“
„Anksti išėjo, galėjo dar pagyventi.“
Paskutinėmis atsisveikinimo minutėmis, jau Antakalnio kapinėse artimiausi Sakalo bendražygiai dar stojo padėkoti už gautas pamokas: „Aloyzas išmokė mus vieno dalyko. Ne klausyti, bet išgirsti žmogų. Išgirsti ir jam padėti.“
„Galiu drąsiai pasakyti, kad tai vienas iš žmonių, kurie net ne vienas, o bene vienintelis kuris man padėjo asmeniškai.
Labai sunkiu gyvenimo metu ir tai, kad aš dabar kalbuosi su jumis, ir kalbuosi apie jį, tai yra jo didelis nuopelnas“, – kalbėjo signataras Egidijus Bičkauskas.
Lietuvos vėliavą laidojimo komisijos vadovas Julius Sabatauskas perdavė Sakalo sūnui Pauliui. Ordinai atiteko anūkui.
Paskutinį „Sudie“ signatarui Sakalui ištarę artimieji dalijosi itin jautriomis mintimis. Velionio žmona Daiva, neslepia, nuo šios dienos, gyvenimas jau nebebus toks kaip buvo.
„Esu dėkinga Aloyzui už pačius gražiausius mano gyvenimo metus.
Kiti žmonės sako, kad jų gražiausi metai yra jaunystė, mano gražiausi gyvenimo metai yra su Aloyzu.
Aš jam dėkinga už tokius nuostabius gimines, už artimuosius, kuriuos padovanojo. Labai sunki diena, labai sunkios… ir metai bus sunkūs be tokio žmogaus“, – sakė našlė Daiva Sakalė.
„Kai mes pamatėm kiek žmonių jį aplankė per vakar, šiandien, kiek daug gero padarė visiems. Aš galiu tik didžiuotis, ir mes nešim jo gyvenimo vėliavą“, – kalbėjo sūnus Paulius Sakalas.
Amžinojo poilsio signataras Sakalas atgulė Antakalnio kapinių, signatarų kalnelyje.
Rašyti komentarą