Aktoriaus Vlado Bagdono žmonos, teatro kritikės, neleidžia į Lietuvą: pora Naujuosius švęs Baltarusijoje

Pats aktorius V. Bagdonas pasakojo manantis, kad valstybės institucijos jo sutuoktinę, teatro kritikę ketina paskelbti grėsme nacionaliniam saugumui, nes praeityje J. Liopo yra dirbusi Baltarusijos nacionalinėje televizijoje. Bet jokio formalaus sprendimo šeima dar nėra gavusi, o ir pats klausimo nagrinėjimas nepasibaigęs – terminas Migracijos departamentui priimti sprendimą yra kitų metų sausio 13 diena. 

Važiuos į Baltarusiją Naujiesiems metams

Vyras pasakojo įsodinęs sutuoktinę į autobusą gruodžio 9-ąją ir nuo to laiko jos nematęs. Pora paprastai didžiąsias metų šventes sutikdavo kartu, bet šios Kalėdos V. Bagdonui buvo kitokios – be žmonos. Bet sutuoktiniai Naujuosius metus vis tiek ketina sutikti kartu, tik jau Baltarusijoje. 

„Visada Kalėdas švęsdavome kartu, mes penkiolika-šešiolika metų esam kartu, treji metai kaip vedę. Visada pas mane namuose būdavo šventė, eglutę puošdavome, džiaugdavomės. Dabar buvau su sūnumi ir jo panele, kurie atvažiavo pas mane, jie dabar irgi pas mane. Buvom nuvažiavę pas jo pažįstamus, ten atšventėme Kalėdas. Bet visą laiką toks jausmas, kad visa tai ne taip, kaip turėtų būti“, – pasakojo V. Bagdonas. 

Paklaustas, kaip dėl šios situacijos jaučiasi žmona, vyras pasakojo, kad J. Liopo labai liūdi: „Sėdi namuose ir verkia“. „Nieks dėl to dar nemirė, bet liūdesys yra toks taip sakant. Dviejuose kraštuose liūdni žmonės“, – teigė aktorius. 

Vyras planuoja šeštadienį vykti į Minską Naujiems metams, o paskui grįžti atgal vienas pats. „Be to, žmona yra ligonė, ji gydoma čia nuo vėžio, jos gydymas nėra pasibaigęs. Jai reikia pas gydytoją sausio mėnesį, bet žiūrėsime, gal iki to laiko išsispręs“, – svarstė aktorius. 

V. Bagdonas ir J. Liopo susituokė 2020 metų lapkritį, bet iki tol jų draugystė tęsėsi ne vienerius metus. Moteris per šį ilgą laikotarpį iš pradžių Lietuvoje reziduodavo turėdama vizą, paskui įgijo laikiną leidimą gyventi, kurį vis prasitęsdavo, o leidimo nuolat gyventi Lietuvoje sąmoningai nesiekė, nes tam reikia išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Sutuoktinė lietuvių kalbos, pasak V. Bagdono, nemoka. 

„Jos leidimas baigėsi gruodžio 9 dieną. Iki tos dienos mes kelis kartus kreipėmės į Migracijos departamentą, jie pasakė, kad jie nieko nežino, kol nebus nurodymo iš viršaus“, – liūdesio neslėpė vyras. 

„Gruodžio 9 diena buvo ribinė diena ir tą dieną 9 valandą aš ją  įsodinau į autobusą Vilnius-Minskas“, – pridūrė aktorius V. Bagdonas. 

Migracijos departamentas pasiūlė susigrąžinti 160 eurų

Pasak aktoriaus pasakojimo, pora nuolat gyveno tarp dviejų valstybių: tai J. Liopo atvykdavo į Lietuvą, tai V. Bagdonas – į Baltarusiją, kur sutuoktiniai turi sodybą. Vasaras pora dažniausiai leisdavo Baltarusijoje. „Bet Kalėdoms ji visada atvykdavo pas mane“, – prisiminė pašnekovas. 

Paklaustas dėl perspėjimų, kad į Baltarusiją vykti gali būti pavojinga, V. Bagdonas pripažino girdėjęs apie tai: „Laikraščiuose ir visur kitur sakoma, pavojinga, pavojinga, bet Dieve... Na, suprantu, kad galbūt yra pavojus, bet kol kas man jokio pavojaus nebuvo“.

Paprastai dėl laikino leidimo gyventi pakeitimo galima kreiptis likus 4 mėnesiams iki leidimo galiojimo pasibaigimo, bet galima prašymą pateikti ir likus vienai darbo dienai. Migracijos departamentas prašymą dėl laikino leidimo gyventi pakeitimo privalo išnagrinėti per 2 mėnesius bendra tvarka arba per 1 mėnesį skubos tvarka. Kol prašymas nagrinėjamas, jeigu žmogus neturi pagrindo teisėtai būti Lietuvoje, jis turi išvykti. 

J. Liopo savo prašymą pateikė lapkričio 13 dieną ir prašė jį išnagrinėti skubos tvarka, per vieną mėnesį. Kreiptis pora vėliausiai turėjo lapkričio 9 dieną, nes buvusio laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas baigėsi gruodžio 9 dieną. Tačiau paprastai patartina kreiptis daug anksčiau, nes užsieniečių kiekis Lietuvoje yra itin paūgėjęs ir Migracijos departamentas turi daug darbo. 

Pateikiant prašymą dar reikia sumokėti 160 eurų rinkliavą, jeigu prašymas dėl leidimo pratęsimo teikiamas bendra tvarka, arba 320 eurų, kai prašymas pateikiamas skubiai. 

„Mes kreipėmės laiku, mes sumokėjome visus pinigus ir už draudimą, ir už patį leidimą gyventi. Jie tik davė tokį atsakymą, kad galime atsiimti 160 eurų už permoką“, – pasakojo V. Bagdonas. 

Tai reiškia, kad pora pageidavo, jog prašymas būtų nagrinėjamas skubiai, tai yra per 1 mėnesį, bet Migracijos departamentui tai nepavyko, todėl pasiūlė grąžinti pusę sumokėtos rinkliavos. 

„Visiškai normalu, kad prašymas nagrinėti skubos tvarka nebūtinai garantuoja, kad prašymas ir bus išnagrinėtas skubos tvarka. Nes jeigu kažko pritrūksta, tai iš skubos tvarkos mes turime teisę pereiti į bendrą tvarką, tai yra į nagrinėjimą, kuris trunka du mėnesius. Tokiu atveju asmeniui yra grąžinama pusė sumokėtos valstybės rinkliavos už skubos tvarką. Šiuo atveju ji sumokėjo 320 eurų, bet kadangi nagrinėjimą išskubinome, tai jai 160 eurų bus grąžinta“, – pasakojo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. 

„Bet terminas yra nepasibaigęs ir sprendimas yra dar nepriimtas. Aišku, nemalonu, kad taip įvyko, bet šiaip jie padarė viską teisingai. Kaip sužinojau, moteris laiku išvyko į Baltarusiją, ji viską labai teisingai, labai laiku ir korektiškai padarė“, – pridūrė direktorė. 

Vertina, ar nekelia grėsmės saugumui

Nagrinėdamas prašymus dėl visokio pobūdžio leidimų gyventi Lietuvoje visais pagrindais Migracijos departamentas turi įsitikinti, ar žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl turi kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, policiją ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Šios institucijos turi pateikti atsakymą per dvi savaites, o dėl svarbių priežasčių terminas gali būti pratęsiamas iki keturių savaičių, tai yra, 28 kalendorinių dienų. 

Paklaustas, ar šiuo atveju kliūtimi galėjo tapti Valstybės saugumo departamentas, V. Bagdonas svarstė, jog taip būti išties galėtų. Vyras parašė net keletą laiškų, bet atsakymo nesulaukė.

„Suprantate, trys Seimo nariai nutarė, kad daug labai baltarusių, kenkiančių Lietuvos valstybei. Ir ji pakliuvo į tą sąrašą kelių tūkstančių, kurie kenkia. Kokiais būdais jie nusprendė, kad J. Liopo kenkia, aš nežinau“, – aiškino V. Bagdonas.

V. Bagdonas sako manantis, kad Valstybės saugumo departamentas laikosi nuomonės, kad jo žmona J. Liopo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nors oficialaus tokio pranešimo šeima nėra gavusi. 

„Aš negaliu žinoti, bet vienas iš motyvų, mano supratimu yra tas, kad ji yra dirbusi Baltarusijos televizijoje, prieš dešimt metų išėjo. Ji ten dirbo teatro skyriuje“, – aiškino V. Bagdonas. 

Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė pažymi, kad procesas vyksta ir sprendimai nėra priimti. „Mes laukiame visų atsakymų ir kai gausime visus atsakymus, priimsime sprendimą. Tiesiog moteriai buvo pranešta, kad mes dar negavome atsakymų iš kitų tarnybų, dėl to negalime priimti galutinio sprendimo. Galbūt tai sujaudino. Bet šiuo metu dėl tų milžiniškų darbų apimčių tapo normalu, kad mums tenka ilgiau laukti atsakymų iš kitų tarnybų. O šiuo atveju kol jas jokie terminai nėra pažeisti. Ar tikrai bus laiku priimta, aš negaliu garantuoti, nežinau, kada mes gausime atsakymus. Gali būti, kad šiek tiek užtruksime, bet kol kas pagrindo sakyti, kad čia kažkas blogai, nėra. Tai visiškai normali situacija pagal šių dienų realijas, pasakyčiau taip“, – teigia direktorė. 

V. Bagdonas teigė, kad su žmona galvoja skųsti Migracijos departamento sprendimą, jeigu jis bus neigiamas, tačiau palauks, kada jis jiems bus praneštas. 

Kai kurie baltarusiai kovoja teismuose

Migracijos departamento pateiktais duomenimis, per 2023 metus iš viso buvo atsisakyta pirmą kartą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2105 užsieniečiams (iš jų 669 yra Baltarusijos piliečiai), o pakeisti laikinus leidimus gyventi – 565 užsieniečiams (iš jų 413 yra baltarusiai). 

Iš viso šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 62 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didžioji jų dalis į Lietuvą yra atvykę ne kaip pabėgėliai, o yra gavę laikinus leidimus gyventi įvairiais pagrindais. 

Dažnai atsisakoma išduoti laikiną leidimą gyventi arba jį pakeisti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei iš viso šiemet leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti 2105 žmonėms, tai grėsmė saugumui vyravo 689 atvejais. O kalbant apie leidimų pakeitimus – iš 565 atsisakymų, 477 buvo susiję su grėsme saugumui. 

Portalas tv3.lt yra rašęs apie atveju, kai grėsme nacionaliniam saugumui paskelbiami Baltarusijos piliečiai, kurie Lietuvoje gyvena jau dešimtmečius, tačiau kai kurie jų galimybę likti Lietuvoje apgina teismuose.

Pavyzdžiui, šių metų rugsėjo 6 dieną vienas 11 metų Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai Valstybės saugumo departamento išvados perkelti į sprendimą, o privalo atlikti individualų vertinimą ir suformuoti savarankišką išvadą. 

Tačiau Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė sako, kad šiuo atveju Migracijos departamentas yra tarsi tarp kūjo ir priekalo, nes įstatymas aiškiai liepia remtis tarnybų išvadomis, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas siūlo vertinti individualiai, net jei tai prieštarauja Lietuvos tarnybų išvadoms. 

„Mes esame labai nepatogioje pozicijoje. Žinome, kad yra tokia teismų praktika, stengiamės prieš sprendimą surinkti visą įmanomą informaciją, viską įmanomai įvertinti, tačiau įstatyme juodu ant balto parašyta, kad jeigu gauname išvadą, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, tai yra toks imperatyvas, kurio mes savo nuožiūra kitaip traktuoti negalime“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.