A. Bilotaitės sprendimas tarsi šaltu vandeniu perliejo Palangą: aiškėja, kad praras ir kurortas, ir žmonės

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas uždaryti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ tarsi šaltu vandeniu perliejo Palangą: kurortas netenka sanatorijos, šimtas žmonių – darbo, tūkstančiai ligonių – gydymo įstaigos.

Prie „Pušyno“ reabilitacijos centro pastato – per pusę stiebo nuleista ir juodu kaspinu perrišta įstaigos vėliava, o ant žemės uždegtos žvakutės. Taip reabilitacijos centro darbuotojų kolektyvas sutiko ministrės A.Bilotaitės žinią, kad per metus jiems teks susirasti darbą, nes gydymo įstaiga bus uždaryta, o pastatas – parduodamas.

Kad įstaigoje nuotaikos iš tiesų yra gedulingos, patvirtino ir „Pušyno“ direktorius Tomas Žulkus: „Žmonės supranta, kad didžioji kolektyvo dalis liks be darbo, darbuotojų šeimos – be pajamų.“

Anot jo, kad šimtas žmonių po metų gautų naujas darbo vietas, per tą laiką Palangoje turėtų atsirasti nauja reabilitacijos įstaiga.

Žarstėsi priekaištais

Praėjusį trečiadienį vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė paskelbė atsisakanti penkių viešųjų įstaigų, kurios esą atlieka ministerijai nebūdingas funkcijas.

Ministerijos pavaldume esančius Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ Druskininkuose bei poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje nutarta likviduoti, o šių įstaigų turtas bus perduotas Turto bankui.

Anot ministrės, šitaip ketinama sutaupyti lėšų, kurios bus skirtos pareigūnų reabilitacijai.

„Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus.

Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigė A.Bilotaitė, šias įstaigas apkaltindama neūkiškumu.

Labiausiai ministrė priekaištavo, kad reabilitacijos paslaugos sunkiai prieinamos pareigūnams, o skirto gydymo jie turi laukti trejus metus.

Pasak jos, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka pareigūnams.

Kaip skandalingas faktas buvo paminėta, kad per 2020 metus iš 15 tūkst. pareigūnų „Pušyne“ reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo vos 429 pareigūnai.

Anot A.Bilotaitės, reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams mažina iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos. Suprask, į „Pušyną“ pirmiausia važiuoja aukšti pareigūnai.

Karingu tonu pastaruoju metu garsėjanti A.Bilotaitė jo neatsisakė ir kalbėdama apie pareigūnų reabilitaciją. V.Skaraičio nuotr.

Finansavimas sumažėjo

„Pušynui“ vadovaujančiam T.Žulkui labiausiai skaudu dėl A.Bilotaitės pasitelktų argumentų, kurie pagrįsti melu: „Kaltindama mus, kad į reabilitaciją priimame mažai pareigūnų, ministrė nepasako, kodėl taip yra.

Buvo galima pateikti dar mažesnį skaičių – per šiuos metus 12 dienų reabilitaciją „Pušyne“ gavo vos 190 pareigūnų.“

Reabilitacijos įstaigoms priekaištus žėrusi ministrė nutylėjo, kad taip atsitiko dėl pačios ministerijos kaltės.

Pernai pareigūnų reabilitacijai „Pušynui“ VRM skyrė 263 tūkst. eurų, o šiemet – tik 150 tūkst. eurų.

Iš viso VRM Medicinos centras per metus apie 1,5 tūkst. pareigūnų skiria reabilitaciją neatsižvelgdamas į VRM finansavimą.

„Kiek lėšų gauname, tiek pareigūnų ir galime priimti. Todėl kitiems metams yra daugiau nei 230 „Pušyną“ pasirinkusių pareigūnų eilė. Dar 150 pareigūnų eilės laukia 2023 metams, kai mūsų įstaiga jau turėtų būti likviduota.

Dabar pas mus iš 150 lovų trečdalis yra laisvos. „Pušynas“ per metus gali priimti per 2 tūkst. ligonių. Skirkite mums pakankamą finansavimą ir vien pas mus per metus galės reabilituotis ministrės pageidaujami 10 proc. pareigūnų“, – aiškino T.Žulkus.

Pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ Palangoje – gedulo nuotaikos. E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Pasieniečiams lėšų neskyrė

Pagal „Pušyno“ teikiamų paslaugų įkainį – 57 eurai parai – šiemet į 12 dienų reabilitaciją Palangoje buvo galima priimti tik 220 pareigūnų.

Tačiau jų atvyko dar mažiau, nes nuo rugsėjo pareigūnų atvykimą į ilgąją reabilitaciją teko stabdyti.

A.Bilotaitė, kaip ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė, rugpjūčio viduryje priėmė sprendimą dviejų dienų trukmės psichologinės reabilitacijos paslaugoms pirmiausia priimti pasienio pareigūnus, kurie prie valstybės sienos su Baltarusija stabdo neteisėtus migrantus.

Tačiau taip nusprendus papildomo finansavimo reabilitacijos įstaigai nebuvo skirta.

Todėl iki metų pabaigos „Pušyne“ priimti apie 200 pasieniečių sunaudojo tą VRM paskirto finansavimo dalį, už kurią įstaiga galėjo priimti 30 pareigūnų 12 dienų reabilitacijai.

Įstaigą kaltino neūkiškumu

Reabilitacijos centro kolektyvą žeidžia ir ministrės priekaištas dėl komercinės veiklos ir tariamo įstaigos neūkiškumo.

„Pušyno“ apyvarta nuo 2018 metų išaugo beveik puse milijono ir šiemet pasiekė 2,2 mln. eurų. Planuojamas įstaigos pelnas sieks apie 35 tūkst. eurų.

Ministrė teigė, kad likvidavus įstaigas bus sutaupyta lėšų, tačiau „Pušynas“ išsilaiko iš savo veiklos ir ministerijai nieko nekainuoja. Priešingai – likviduodama reabilitacijos įstaigą VRM turės finansuoti darbuotojų išeitines pašalpas.

„Jei mes nepriimtume ligonių su teritorinių ligonių kasų siuntimais, mūsų įstaiga neišgyventų.

Šiemet pagal teikiamų reabilitacijos paslaugų profilius esame priėmę apie 900 ligonių.

Už savo lėšas poilsiauti ir į reabilitaciją buvo atvykę 560 pareigūnų. Dar 77 kariūnai sveikatinimo paslaugas gavo pagal sutartį su Krašto apsaugos ministerija“, – vardijo „Pušyno“ direktorius T.Žulkus.

Anot jo, visiems į „Pušyną“ reabilituotis atvykstantiems taikoma vienoda lovadienio kaina, todėl įstaigai visiškai nesvarbu, su kieno siuntimu atvykstama.

„Kaip VRM reabilitacijos centras pirmumą teikiame pareigūnų reabilitacijai, tačiau ministerija ją turėtų finansuoti.

Todėl man nesuprantamas ministrės pažadas didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijai ateityje, kai „Pušynas“ jau bus likviduotas. Kodėl to nedaroma dabar?

Kita vertus, kad ir kiek lėšų būtų skiriama, kitose Palangos reabilitacijos įstaigose už jas reabilituotųsi mažiau pareigūnų nei pas mus, nes „Pušyno“ lovadienio įkainis yra vienas mažiausių“, – aiškino T.Žulkus.

Teks grąžinti ES lėšas?

„Pušyno“ likvidavimo atveju ministerijos lauktų dar vieni finansiniai spąstai.

Įstaiga dalyvauja trijose Europos Sąjungos finansuojamose programose, pagal kurias į įvairius projektus bus investuojama per pusę milijono eurų, kuriuos ministerijai tektų grąžinti.

Europinį finansavimą gavusi įstaiga yra įsipareigojusi baigus projektus penkerius metus nekeisti veiklos pobūdžio.

Mažai tikėtina, kad Turto bankui pardavus vos už keleto šimtų metrų nuo jūros dideliame žemės sklype esančius „Pušyno“ pastatus kas nors čia pratęs sveikatinimo veiklą, kuri yra mažai pelninga.

Palangoje neabejojama, kad „Pušynas“ beregint pavirs į daugiabučius namus.

„Netrukus ant stogo bus pradedamos montuoti saulės jėgainės. Projekto vertė – per 70 tūkst. eurų.

Dabar kyla klausimas, ar verta stengtis dėl būsimojo daugiabučio pardavėjo?“ – klausė T.Žulkus.

Ministrei viešai pažadėjus, jog „Pušynas“ veiks dar metus, įstaigos direktorius baiminasi, kad dirbti gali būti labai sudėtinga.

Darbuotojai jau dabar pradėjo žvalgytis į kitas kurorto reabilitacijos įstaigas ir artimiausiu metu „Pušynas“ gali likti be kvalifikuotų medicinos darbuotojų.

Palanga priešinasi sanatorijos likvidavimui

Šarūnas Vaitkus, Palangos meras:

„Naujų reabilitacijos įstaigų Palangoje neatsiranda, o esamos yra naikinamos. Kurortas jau neteko privatizuotų „Baltijos“ poilsio namų turėto „Vyturio“ reabilitacijos centro. Dabar užsimota likviduoti „Pušyną“.

Šitaip mūsų mieste užprogramuojama socialinė problema, nes „Pušynas“ yra viena didžiausių miesto įmonių.

Joje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 1270 eurų, todėl apie 100 šeimų liks be pajamų.

Nemažai ilgamečių darbuotojų yra priešpensinio amžiaus, todėl jiems susirasti darbą iš viso yra nerealu.

Tai būtų smūgis ir savivaldybės biudžetui. Pernai ši reabilitacijos įstaiga sumokėjo 203 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, o šiemet dar nesibaigus metams jau gauta 220 tūkst. eurų mokesčių.

Jei VRM reabilitacijos centras yra nereikalingas, kodėl jį reikia likviduoti, o pastatus – parduoti?

Kodėl šios gydymo įstaigos negalima perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad pelningai dirbantis centras toliau tęstų veiklą?

Juo labiau kad reabilitacijos vietų šalyje trūksta.

Palangos taryba ruošia kreipimąsi į VRM ir Vyriausybę prašydama „Pušyno“ reabilitacijos centrą perduoti Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kuriai priklauso ir Palangos ligoninė.“