5 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie krūties vėžį

Ar krūties dydis turi įtakos vėžio atsiradimo rizikai? Ar biopsija kenksminga? Ar pirmasis požymis visada būtinai yra guzelis? Visi atsakymai pateikiami straipsnyje.

5 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie krūties vėžį:

Profilaktika yra labai svarbi bet kokio amžiaus žmonėms.

Moteriai, vyresnei nei 50 metų, kartą per metus turėtų būti atliekama mamografija arba MRT krūties tyrimas (jautriausias metodas, nustatantis mažiausius pakitimus, pirmiausiai rekomenduojamas padidintos rizikos moterims).

Jei rezultatai geri, patikrinimą galima kartoti kas dvejus metus, nebent gydytojas nusprendžia kitaip. Jei menstruacijos vis dar vyksta, testą reikia atlikti pirmoje ciklo fazėje.

Būtų idealu, jei 25 metų merginai būtų atliktas pirmasis krūtų ultragarsinis tyrimas, o kitas tyrimas turėtų būti atliekamas tada, kada rekomendavo gydytojas. Tai leis palyginti tyrimų rodiklius ir greitai pastebėti naujus ir nerimą keliančius krūtų pokyčius.

Po 35 metų bent kartą per metus reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ar jums reikia ultragarso, ar mamografijos. Nors tai retas atvejis, krūties vėžys pasitaiko ir jaunesnėms moterims.

Štai kodėl taip svarbu nuo 20 metų amžiaus kartą per mėnesį savarankiškai apžiūrėti krūtis. Geriausia tą atlikti tą pačią ciklo dieną, iškart po mėnesinių.

Jei mėnesinių dar nėra, pasitikrinkite kas 30 dienų.

Kartais ultragarsas yra geriau nei mamografija.

Kilus abejonėms po savęs patikrinimo čiuopiant ir sulaukus „tinkamo” amžiaus, gydytojas privalo rekomenduoti papildomus tyrimus, paprastai mamografiją arba MRT.

Tyrimo metodas priklauso nuo moters amžiaus ir krūtų struktūros. Paprastai iki 35 metų (mažų krūtų atveju ir ilgiau) rekomenduojama atlikti ultragarso tyrimą. Mamografija yra labai tikslus tyrimas, leidžiantis aptikti vos 5 mm skersmens guzelį.

Tačiau, jei pacientė turi tankų liaukinį, o ne riebalų, audinį, ultragarsinis tyrimas duoda patikimesnius rezultatus.

Ultragarsas leidžia aptikti gerybinius krūties pažeidimus (mastopatiją), būdingus jaunoms moterims. Jie reikalauja stebėjimo ir kartais gali virsti pavojingomis vėžio formomis.

Tačiau, esant mastopatijai, reikia tik pakeisti gyvenimo būdą, kartais gydyti hormonais.

Pirmasis krūties vėžio simptomas nebūtinai turi būti guzelis.

Ne kiekvienas navikas, kaip ir piktybinis navikas, pasireiškia kaip kietas guzelis, aiškiai apčiuopiamas po oda.

Būtinai kreipkitės į gydytoją ginekologą, jei pastebite pokyčius krūtyje, primenančius skysčio pripildytą burbulą, odos paraudimą ar sustorėjimą be aiškios priežasties, kažką panašaus į apelsino žievelę, jeigu dėl tam tikros odos dalies ant krūtinės tampa sunku judėti, neaiškios išskyros iš spenelio, spenelio formos pasikeitimas (įsitraukimas į vidų), aiškus, staigus vienos krūties išvaizdos skirtumas (pavyzdžiui, dydis), patinę ar jautrūs pažasties limfmazgiai.

Biopsija nepagreitina ligos.

Biopsija yra svarbus diagnostikos metodas, leidžiantis nuodugniai ištirti sergantį audinį, taip pat nustatant neoplazmos tipą, stadiją ir optimalų gydymo metodą.

Tai susideda iš naviko audinio paėmimo specialia adata.

Yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad „perkeltas” navikas auga greičiau. Tačiau biopsija naudojama visame pasaulyje ir niekur nepastebėta, kad šis mitas turėtų medicininį pagrindimą.

Taip, atsitinka, kad navikas akimirksniu vizualiai padidėja, tačiau taip gali būti dėl to, kad injekcijos vietoje susidarė hematoma, o ne dėl ligos progresavimo.

Ar svarbu krūtų dydis?

 Didelis antsvoris ir nutukimas padidina riziką susirgti krūties vėžiu. Labai apkūnios damos, turinčios pilnas krūtis (daugiausiai sudarytas iš riebalinio audinio), iš tikrųjų serga dažniau.

Tačiau tai nereiškia, kad lieknos moterys su mažomis krūtimis gali ignoruoti profilaktinius tyrimus.

Rizikos skirtumas iš tiesų nedidelis, ir kiekvienais metais daug moterų, turinčių mažą krūtinę, miršta nuo vėžio, nes manė, kad šios problemos joms nebūdingos, todėl per vėlai išsityrė.

Lieknos moterys neturėtų pamiršti reguliarų patikrinimų svarbos ir to, kad joms dažnai rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas, kuris yra neinvazinis, duoda greitą ir tikslų rezultatą.