Vytautas Landsbergis stebisi Vokietijos pozicija dėl brigados dislokavimo

Pasak jo, Lietuvoje nemenkas diskusijas iššaukusioje situacijoje kritikuotina ne užsienio reikalų ministro pozicija, bet Vakarų nenoras duoti konkrečius pažadus.

„Manau, kad Užsienio reikalų ministras jaučia savo atsakomybę ir nori pasakyti, kad mes (Lietuva – ELTA) norėtume matyti konkrečią perspektyvą, o ne „kada nors“. Čia kaip mūsų nepriklausomybės atveju, kai mums iš Vakarų sakydavo: kada nors jūs būsite nepriklausomi, bet dabar nepatogu, reikia užbaigti Šaltąjį karą, Vokietijos susivienijimą. Jūs nelyskite su savo maža problema kliudydami mums. Tai dabar tas pats su ta brigada“, – antradienį Delfi TV aiškino V. Landsbergis.

„Ir dabar Lietuva teisingai daro, rengia tą infrastruktūrą, stato tas kareivines, tartum būtų garantuota, kad brigada atsiras. Bet garantijos negirdėti...“, – pridūrė jis.

Be to, teigė profesorius, jam yra nesuprantama Vokietijos atstovų pozicija. Anot jo, negalima sakyti, kad Lietuva „spaudžia“ Vokietiją dėl brigados. V. Landsbergis pažymi, kad tai yra pastarosios įsipareigojimas, kurio ši kol kas tinkamai nevykdo.

„Vykdyti įsipareigojimą yra spaudimas? Tai labai keista interpretacija. Mes stengiamės būti sąžiningi“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.

Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.

Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.

Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.