Vladimiras Putinas ir vėl liko pažemintas

Pasaulio lyderių vertimas laukti iki šiol buvo firminė V. Putino taktika, ypač taikoma prieš Vakarų lyderius.

Tačiau jis vis dažniau gauna savo paties vaistų dozę, nes dėl kruvino karo Ukrainoje jo diplomatinė padėtis smarkiai pablogėjo.

Buvo suplanuoti jo susitikimai su Kataro emyru ir atskirai su Tadžikistano prezidentu.

Tačiau V. Putinas liko šnekučiuotis su savo ištikimu užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kartu su "Gazprom" vadovu Aleksejumi Mileriu ir buvusiu šnipu bei artimu prezidento draugu Igoriu Sečinu, "Rosneft" vadovu.

Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip Putinas liko klūpėti ant kulnų, kol į jų susitikimą atvyko emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Tanis.

Tada jis turėjo atsukti nugarą atvykusiam emyrui ir grįžti atgal į savo kėdę, kai šeichas priėjo ir paspaudė ranką.

Telegram kanalas pranešė: "Amžinai vėluojantis V. Putinas dabar amžinai laukia - per aukščiausiojo lygio susitikimą Kazachstane jis vėl buvo priverstas laukti, šį kartą Kataro emyro".

Kitoje sesijoje V. Putinas taip pat buvo priverstas laukti, šį kartą - Tadžikistano, vienos skurdžiausių buvusių sovietinių valstybių, prezidento Emomalio Rahmono, kuriam, kaip ir Rusijos vadovui, neseniai sukako 70 metų.

Šį kartą V. Putinas liko kalbėtis su Kirgizijos prezidentu Sadyru Japarovu prieš trišalę sesiją, kurioje dalyvavo ir nuo 1994 m. valdžioje esantis veteranas E. Rahmonas.

Susitikimai vyko Astanos (Kazachstanas) aukščiausiojo lygio susitikimo - šeštosios Azijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių konferencijos (CICA) - kuluaruose.

Posėdis su Kataro emyru buvo įvardytas kaip siekis "sušvelninti įtampą", atsiradusią po dalinės V. Putino invazijos į Ukrainą.

Dohos valdovas "pabrėžė paramą visoms tarptautinėms ir regioninėms pastangoms nedelsiant rasti taikų Ukrainos krizės sprendimą ", tačiau taip pat "patvirtino būtinybę gerbti valstybių suverenitetą".

Kataras siekia atlikti konflikto tarpininko vaidmenį.

Vis dėlto šią savaitę vykusiame JT Generalinės Asamblėjos balsavime jis balsavo už tai, kad būtų pasmerkta V. Putino įvykdyta Ukrainos aneksija.

Nei Tadžikistanas, nei Kirgizija - dažnai lojalios Maskvai - per balsavimą nepalaikė V. Putino.