Vasaros be ledo Arktyje – netolima ateitis: mokslininkai įspėja apie skaudžius padarinius

Būtent dėl to ekstremalūs orų reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos ir potvyniai, gali dažnėti visame šiaurės pusrutulyje, rašo „The Guardian“.

Tyrimas atskleidė, kad net jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas smarkiai sumažės, Arktyje ateinančiais dešimtmečiais vasaros laikotarpiu ledas ištirps. Tyrimas taip pat rodo, kad jei išmetamųjų teršalų kiekis mažės lėtai arba toliau didės, pirmoji „neužšąlanti vasara“ Arktyje gali būti 2030-aisiais, t. y. dešimtmečiu anksčiau, nei prognozuota iki šiol.

Pokyčius lemia žmonių veiklos sukelta klimato kaita

Tyrimai rodo, kad 90 proc. ledynų tirpsmo vyksta dėl žmogaus sukelto pasaulinio klimato atšilimo, o likusią dalį ledynų tirpsmų lemia gamtiniai veiksniai.

Nuo 1979 m., kai buvo pradėti palydoviniai įrašai, Arkties ledas vasaromis mažėja 13 proc. per dešimtmetį – tai vienas ryškiausių klimato krizės požymių. Arkties jūros ledo metinis minimumas pasiekiamas vasaros pabaigoje, rugsėjį. 2021 m. ledo plotas buvo antras pagal mažumą per visą istoriją.

„Deja, jau per vėlu gelbėti Arkties jūros ledą vasarą, – sakė tyrimo komandai priklausantis Hamburgo universiteto Vokietijoje profesorius Dirkas Notzas. – Mes, mokslininkai, jau dešimtmečius perspėjame apie Arkties jūros ledo nykimą vasaromis.

Tai pirmasis svarbus Žemės sistemos komponentas, kurio neteksime dėl visuotinio atšilimo. Žmonės neklausė mūsų perspėjimų. (...).

Tai dar vienas įspėjamasis signalas, kad tokios prognozės, kokias pateikėme kitiems Žemės sistemos komponentams, pradės pildytis per artimiausius dešimtmečius.“

Kiti klimato mokslininkai 2022 m. teigė, kad pasaulis atsidūrė ant kelių katastrofiškų lūžio taškų slenksčio.

Naujam tyrimui vadovavęs profesorius Seung-Ki Min iš Pohango universiteto Pietų Korėjoje sakė: „Didžiausias poveikis visuomenei pasireikš per ekstremalių orų, su kuriais susiduriame jau dabar, pavyzdžiui, karščio bangų, gaisrų ir potvynių, padažnėjimą.

Turime ambicingiau mažinti išmetamo CO2 kiekį, taip pat pasirengti prisitaikyti prie spartesnio Arkties atšilimo ir šio proceso poveikio visuomenei bei ekosistemoms.“

Pateikia vis niūresnes prognozes

2021 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) padarė išvadą, kad Arktyje vasaromis ledas visiškai neištirps, jei bus smarkiai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, o pasaulinės temperatūra neklis daugiau nei 2 °C.

Tačiau naujajame tyrime prognozuojama, kad 2050-aisiais jūros ledas vasarą išnyks net ir pagal tokį scenarijų, pagal kurį išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas.

IPCC ataskaitoje daroma išvada, kad Arkties ledo vasaros metu nebeliks 2040 m. pagal vidutinio ir didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijus, tačiau naujame tyrime ši data paankstinamas dešimtmečiu – iki 2030-ųjų.

„Žmonės iš tikrųjų yra kalti dėl beveik viso Arkties jūros ledo nykimo, kurį stebime“, – sakė D. Notzas.

Užburtas ratas

Spartesnis Arkties jūros ledo tirpsmas sukuria užburtą ratą – dar didesnį klimato šilimą, nes tirpstant ledui atsivėręs tamsus vandenynas sugeria daugiau saulės šilumos.

Dėl to Arktis šyla greičiau, o mokslininkai turi vis daugiau įrodymų, kad dėl to Šiaurės Amerikoje, Europoje bei Azijoje daugėja ekstremalių orų reiškinių.

Panašių įvykių, kaip 2021 m. Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose, Amerikoje, kilusi alinanti karščio banga ir katastrofiški potvyniai Pakistane 2022 m., tikimybė tik didės.

Seung-Ki Min sakė, kad spartesnis Arkties įšilimas taip pat spartina Grenlandijos ledo dangos tirpimą, dėl kurio kyla jūros lygis, ir amžinojo įšalo regionų tirpimą, dėl kurio išsiskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Prof. Markas Serrezas, JAV Kolorado Boulderio universiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro direktorius, nepriklausanti tyrimo komandai teigė: „Pagrindinė žinia yra ta, kad mums lemta prarasti Arkties jūros ledo dangą vasaros pabaigoje. Kyla klausimas: kada tai įvyks.“