„Prezidentūra turbūt jau turi tokią gražią savybę kritikuoti viską, kiekvieną savaitę vis ką nors naujo“, – žurnalistams Seime antradienį teigė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, šią savaitę pristatytas Briugelio instituto tyrimas, kuris įvertino tokių dokumentų kaip galimybių pasas poveikį skatinant skiepytis Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse.
Premjerės teigimu, minėtas poveikis įvertintas „kaip gana ženklus“.
Vis dėlto Vyriausybė akylai stebi situaciją, o „epidemiologines priemonės nėra įkaltos akmenyje“, tvirtino ministrė pirmininkė.
Anot jos, to pavyzdys – laikinai sustabdytas galimybių pasas vaikams iki 16 metų.
„Lygiai taip pat stebėsim situaciją ir (...) kokie epidemiologiniai reikalavimai atrodys reikalingiausi, tokius ir siūlysime. Tai yra kintantis dalykas“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį pareiškė, kad galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų.
„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėm“, – sakė šalies vadovo atstovė.
Jos teigimu, tyrimai rodo, jog galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.
Panašią nuomonę praėjusią savaitę išsakė ir dalis medicinos ekspertų, paraginę peržiūrėti galimybių taikymo perspektyvas.
Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Rašyti komentarą