Vaiko priežiūros išmoką „valstiečiai“ siūlo ir proseneliams

Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių. Tuo metu kai kurie socialdemokratai įsitikinę, kad jei tėvai veržiasi į darbą, reikia trumpinti vaiko priežiūros atostogas.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad plėsti išmokos gavėjų rato nereikėtų, be to, tai prieštarautų Civiliniam Kodeksui. 

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą siūlančio buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos skaičiavimais, papildomų biudžeto lėšų tam nereikės, nes prosenelių prižiūrimų vaikų tėvai dirbs ir mokės visus mokesčius.

Be to, anot A. Verygos, daugumos prosenelių draudžiamosios pajamos yra mažesnės bei tėvų, todėl ir išmoka būtų mažesnė.

„Valstybės biudžetą papildys didesni dirbančių jaunų tėvų gautų pajamų mokesčiai“, – sakė A. Veryga. 

Kaip ir seneliams, taip ir proseneliams vaiko priežiūros atostogos nebūtų suteikiamos, jeigu abu vaiko tėvai neturėtų teisės į išmoką – per dvejus metus nebūtų sukaupę bent 12 mėnesių darbo stažo.

„Teisę į išmoką turi turėti vienas iš tėvų, nebūtinai mama. Jeigu neturi, tai seneliai negauna ir proseneliai negautų“, –  BNS sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS tvirtino, kad idėja dar žalia, kad būtų galima ją išsamiai įvertinti. 

„Demografija daro savo ir ilgėjantis žmonių amžius sudaro situaciją, kad toks klausimas tampa aktualus ir gali būti svarstomas. To paties amžiaus žmonės gali turėti skirtingus statusus – vienų seneliai tokio amžiaus būna, o kitų – jau proseneliai“, – teigė komiteto vadovas.  

M. Lingė, be kita ko, pasigenda informacijos, kokiam ratui žmonių tai būtų aktualu. Jis abejoja, ar proseneliai prižiūrės proanūkus nuo pat jų gimimo.

M. Lingė sutinka, kad siekiant apsisaugoti nuo piktnaudžiavimų galima nustatyti saugiklius, bet abejoja, ar prosenelių darbo užmokestis būtų akivaizdžiai didesnis nei vaiko tėvų.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas irgi sutinka, kad siūlymas „vertas diskusijos“, nes leidžia tėvams grįžti į darbą ir neprarasti darbinių įgūdžių bei kompetencijų. Tačiau, anot jo, priimant sprendimą reikia įvertinti galimą valstybės lėšų poreikį ir suskaičiuoti, kiek yra prosenelių, kurie galėtų imtis vaiko priežiūros.

Ilgametis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė tokios idėjos neremiąs.

„Blogai vertinu. Vaikus auklėti ir su jais būti turi tėvai (...) Jeigu tėvai nori eiti į darbą ir nori, kad vaikus auklėtų kiti, reikia peržiūrėti sistemą – nereikia turėti tokios ilgos – metų ar dviejų – vaiko priežiūros“, – BNS teigė jis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad plėsti vaiko priežiūros išmokos gavėjų rato nereikėtų ne tik dėl siekio stiprinti tėvų ir vaikų ryšį, bet ir dėl to, kad tai prieštarautų Civiliniam Kodeksui, pagal kurį artimais giminaičiais laikomi tėvai, vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.

Pasak ministerijos, tik Lietuvoje ir Bulgarijoje leidžiama seneliams prižiūrėti vaikus ir gauti vaiko priežiūros išmoką. Nė vienoje šalyje to už valstybės išmoką nedaro proseneliai. 

„Sodra“ BNS nurodė, kad tokių senelių 2019 metais buvo vidutiniškai 709 per mėnesį, 2020 metais – 1091, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 1204. Bendras vidutinis vaiko priežiūros išmokos gavėjų skaičius Lietuvoje užpernai buvo 41 tūkst., pernai – 40 tūkst., o šiemet – 39 tūkst. per mėnesį.