Tūkstančiai parduodamų automobilių slepia trūkumus: kaip neprašauti

Vieni automobiliai pavydėtinai prižiūrėti, kiti – turintys trūkumų. Specialistų duomenimis, mažiausiai 1 500 automobilių parduodami su įvardytais defektais, tačiau kasmet parduodama apie 10 000-15 000  automobilių su paslėptais defektais, kurių trūkumai pasimato naujam savininkui vos įsigijus transporto priemonę.

Automobilių skelbimo portalo „Autogidas.lt“ vadovas Evaldas Narbuntovičius tikina, kad apsisaugoti nuo nekokybiško pirkinio padėtų papildoma transporto priemonės patikra servise. Anot jo, nesvarbu, perkamas automobilis naujas ar senas, keliasdešimties eurų investicija į apžiūrą padės išvengti galimai didelių nuostolių ateityje.

Automobilių rinkos ekspertas atkreipia dėmesį ne tik į automobilių trūkumus, bet ir į atsakomybę už juos. Esą tiek pirkėjai, tiek pardavėjai yra įsigudrinę sutartyje nurodyti žemesnę sumą, nei sutarta automobilio kaina, o tai gali atsirūgti išryškėjus trūkumams.

„Šios praktikos rekomenduočiau vengti, nors pastebime, kad tokių sandorių ir mažėja. Pasirašydamas tokią sutartį pirkėjas prisiima visą riziką ant savo pečių. Jei automobilis bus netvarkingas, įrodžius trūkumus, jo nesigaus grąžinti pardavėjui arba pardavėjas atiduos tik tą sumą, kuri buvo sutartyje. Net ir esant tikram dėl automobilio būklės, būtina rašyti visą sumą, už kurią parduodamas automobilis, nes tai yra saugumo garantas, jei iškils kokie netikėti automobilio trūkumai“, – pažymi „Autogidas.lt“ vadovas.

Pirkėjai ieško pagalbos

Teisybės ieškantiems automobilių pirkėjams pagalbos ranką tiesiančios bendrovės „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė Evelina Burštein pažymi, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų kreipiasi dėl pagalbos taikiai susitarti su pardavėju. Ji mano, kad pirkėjai pradėjo dažniau tikėti, jog viešinamos istorijos skatina nenuleisti rankų.

„Jei pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta kitaip, tai garantija pirkiniui galioja pagal įstatymą ir yra 2 metai nuo jos įsigijimo. Tačiau tendencija tokia, kad jei automobilyje yra paslėpti defektai, jie į dienos šviesą išlenda labai greitai. Konsultuodami pirkėjus, mes remiamės faktais, automobilių remonto dirbtuvių pateikiamomis išvadomis“, – sako ji.

Dažniausiai slepiami defektai

Burštein sako, kad defektų būna pačių įvairiausių ir nors dažnai kalbama apie ridos klastojimą, tarp dažniausių defektų – variklio ir pavarų dėžės. Anot jos, į įmonę besikreipiantys žmonės dažnai būna atkalbėti nuo automobilio patikros. Taip pat joks pardavėjas neleis ardyti ir tikrinti saugos sistemų, kas taip pat gali būti sugadinta.

„Nesavalaikė variklio priežiūra, nekokybiškų detalių naudojimas ar nekokybiškas remontas –  tokie automobiliai parduodami kaip tvarkingi. Vizualiai trūkumai nėra matomi, tačiau po 50 ar 100 kilometrų variklis pradeda nesklandžiai dirbti arba tiesiog užgęsta. Slėpdami pavarų dėžės defektus pardavėjai neretai pripila įvairių priedų, kurie tam momentui duoda gerą rezultatą, tačiau vėliau pradeda lįsti įvairios problemos. Tokie priedai nesprendžia problemos, o tik ją maskuoja“, – pažymi bendrovės „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė. 

Tuo metu E. Narbuntovičius pažymi, kad kai kurie trūkumai gali būti nejuntami iki avarinės situacijos. Anot jo, naujesni automobiliai turi daugybę sensorių ir jutiklių, todėl net nežymus automobilio sutrenkimas gali iš rikiuotės išvesti saugumo sistemas.

„Mechanizmų, kurie reikalingi automobilio judėjimui, būklė daugiau ar mažiau yra juntama arba pastebima. Sutrikus variklio darbui kone iš karto pajusime, kad kažkas negerai ir kreipsimės į servisą. Tačiau jei yra pažeistos saugumo sistemos, neveikia, arba nėra gamintojo numatytų saugos oro pagalvių – nelaimės atveju šie trūkumai gali lemti skaudžias pasekmes. Todėl nesvarbu, kur radote automobilio skelbimą, – socialiniuose tinkluose, automobilių turguje, ar specializuotame portale – pirkėjus raginu tikrinti dominantį automobilį“, – pataria skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas.

Prieš pirkdami atlikite namų darbus

Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovė spaudai Justina Kazragytė sako, kad planuojant pirkti automobilį visada patariama prieš tai atlikti namų darbus, tam, kad būtų išvengta įvairių nesusipratimų. Taip esą bus ne tik apsaugoti pirkėjo interesai, bet taip pat ženkliai sumažės tikimybė įsigyti nepatikimą transporto priemonę. 

„Visų pirma pirkėjui būtina įsitikinti, ar perkamas automobilis turi SDK kodą. Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkama transporto priemonė, galima pasitikrinti bendrovės „Regitra“ svetainėje Šį kodą taip pat patariama nurodyti ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Tokiu būdu pirkėjas žinos, kad transporto priemonę perka iš tikrojo savininko bei bus užtikrintas, kad vėliau ją galės įregistruoti savo vardu“, – pažymi ji.

Anot pašnekovės, taip pat derėtų patikrinti, ar planuojamas pirkti automobilis nėra areštuotas ar paieškomas. Tai galima atlikti įvedus identifikavimo numerį (VIN), valstybinio numerio ženklus ir/arba registracijos liudijimo numerį. 

„Atlikus šias patikras, būtina teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir įsitikinti, kad ji pasirašoma su tikruoju pardavėju. Galima sutikrinti sutartyje nurodytus asmens duomenis su pateiktu asmens dokumentu“, – pataria J. Kazragytė.

Geranoriškas bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms 

E. Burštein akcentuoja, kad pardavėjo nesąžiningumas ir nenoras atsakyti į pirkėjo klausimus gali baigtis teisme. Ir nors bendrovės istorijoje yra atvejų, kai pirkėjas su pardavėju taikos sutartį pasirašė per maždaug pusvalandį, tačiau yra pasitaikę ir ilgesnių teisybės paieškų. E. Burštein teigimu, į teismą persikėlę ginčai dažniausiai baigiasi tuo, kad pardavėjui tenka ne tik padengti automobilio taisymo išlaidas arba grąžinti už jį pinigus, bet ir padengti teismo išlaidas, todėl patirtų išlaidų suma gali siekti ir 2-3 kartus daugiau nei remonto išlaidos.