Trūkstamos darbo jėgos sąrašas verčia iš kojų: iš užsienio vešimės net melžėjas

(1)

Ūkininkai vis garsiau skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, tačiau situacija keisis - jau kitąmet šalies ūkiuose įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau. Užimtumo tarnyba atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos bei žemdirbių prašymus ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą įtraukė dar 8 žemės ūkio sektoriaus profesijas, tarp jų - net melžėjas, tad lauksime jų iš Baltarusijos bei kitų trečiųjų šalių.

Organizatorių nuotr.

Karvės. Eltos nuotr.

Nors Vyriausybė vis deklaruoja, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl iš užsienio laukiami tik kvalifikuoti specialistai, pasirodo, tai yra, švelniai tariant, ne visiška tiesa.

Arba bent jau Žemės ūkio ministerija savaip supranta, kas yra kvalifikuoti darbuotojai.

„Jau nuo ateinančių metų įdarbinti supaprastinta tvarka bus galima kvalifikuotus vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkus, grybų augintojus, melžimo įrangos operatorius, mechanizatorius, buldozerio, ekskavatoriaus mašinistus", - skelbia ministerija.

Tai štai, pasirodo, net ant karvės tešmens uždėti melžimo aparatą reikia tokios kvalifikacijos, kokios žmonės Lietuvoje nesugeba įsigyti.

Negana to, į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat įtrauktos ir 24 profesijos, susijusios su maisto pramone ir gamyba, tačiau ministerija savo pranešime jų neįvardina.

Lankstesnė darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, padės spręsti vis aktualesnę darbuotojų trūkumo problemą.

„Susitikimuose su ūkininkais ar žemės ūkio įmonėmis vis dažniau girdžiu skundų, kad trūksta darbuotojų.

Dėl šios problemos ne tik stoja darbai, bet ir imama svarstyti apie ūkio išlikimą.

Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų specialistų rasti vis sunkiau, todėl normalu, kad kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose darbdaviai jų dairosi užsienyje.

Tačiau dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų įdarbinti užsieniečius ryžtasi retas ūkininkas.

Tad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžia Užimtumo tarnyba bei socialiniais partneriais ieškojome būdų, kaip palengvinti tokių asmenų įdarbinimo tvarką.

Jau nuo kitų metų samdyti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, turinčius profesijas, kurios įtrauktos į minėtą sąrašą, ūkiams bus paprasčiau", - teigė K.Navickas.

Organizatorių nuotr.

Aišku, verslininkai trina rankomis, nes darbuotojams iš trečiųjų šalių bus galima mokėti dar mažesnes algas, o tai, savo ruožtu, dempinguos ir lietuvių darbo užmokestį.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" prezidentė Vitalija Kuliešienė jau pareiškė, kad daugiausia darbuotojų būtų galima privilioti iš Ukrainos.

Ūkininkas ar žemės ūkio įmonė, norėdama įdarbinti asmenis iš užsienio, turi žinoti kelis esminius dalykus.

Suradęs potencialų darbuotoją darbdavys turi užpildyti ir elektroniniu būdu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) pateikti tarpininkavimo raštą.

Šiam raštui suteikus numerį jį darbdavys turi perduoti darbuotojui, kuris savo šalyje turės kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl vizos. Darbdaviui net nebereikės kreiptis į Užimtumo tarnybą, o dėl detalesnės informacijos jis galės kreiptis į Migracijos departamentą.

Ši tvarka galios tol, kol nebus išnaudota nustatyta darbuotojų kvota.

Esant poreikiui, kvota metų eigoje gali būti patikslinta. Užteks, kad darbdaviai apie darbuotojų poreikį informuotų Užimtumo tarnybą.

Nesunku spėti, kad darbdaviai nuolat trimituos, esą darbuotojų trūksta, todėl reikia jų įsileisti iš užsienio.

Organizatorių nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder