Taisyklės naujos – bėdos senos: AEI plėtotojai abejoja, ar „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tinkamai eina pareigas

Praėjusių metų pavasarį šalies elektros tinkluose beveik nelikus laisvų rezervacijų ir energetikos rinkoje kilus įtarimams, kad pajėgumai rezervuojami įmonių, kurios net neketina vystyti generacijos, o siekia įgytais pralaidumais prekiauti, „Litgrid“ procesą visiškai sustabdė ir pareiškė, kad skubiai kurs naujas taisykles, kurios užkirs kelią piktnaudžiavimui.

Tačiau, šių metų pavasarį taisykles atnaujinus, rezervacijų skirstymas netapo skaidresnis, o įtarimų dėl galimo valstybės įmonės piktnaudžiavimo ar negebėjimo visiems rinkos dalyviams sudaryti vienodas konkurencines sąlygas plėtoti atsinaujinančią energetiką nesumažėjo.

AEI gamintojų kritikos strėlės vėl lekia į valstybės įmonę „Litgrid“ ir jos vadovą Roką Masiulį, esą nesugebantį susidoroti su pavestomis pareigomis.

„Litgrid“ į nepatogius klausimus neatsako.

Pažadai liko pažadais

Alfa.lt primena, kad paskelbus apie Energetikos ministerijos rengiamą žaliosios energetikos Proveržio paketą, kurį 2022 m. turėjo priimti Seimas, Lietuvoje nepaprastai išaugo prašymų rezervuoti elektros tinklus saulės ir vėjo jėgainėms, o kai kur iš viso neliko laisvų tinklo pralaidumų.

Nepaprastai išaugo ir „Litgrid“ išduotų išankstinių prijungimo sąlygų ir sudarytų ketinimų protokolų skaičius. 2022 m. kai kuriais mėnesiais jų išduota 20 kartų daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu. Šios procedūros yra būtinos naujas saulės ir vėjo elektrines prijungiant prie elektros perdavimo tinklo.

Susidarius „nepaprastajai situacijai“ rinkos dalyviai, rimtai ketinantys investuoti į AEI plėtrą, ėmė įtarti, kad elektros pralaidumus rezervuoja ne tik rimti rinkos žaidėjai, bet ir įmonės šarlatanės, kurios nė neketina plėtoti žaliosios energetikos, o siekia neteisėto pasipelnymo prekiaujant rezervuotu prisijungimu prie elektros tinklo.

Kai kurie verslo subjektai dėl to, kad rezervacijos išduodamos įmonėms, kurios net negalėtų įrodyti, kad atitinka teisės aktais nustatytas sąlygas naujų AEI jėgainių statybai, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją.

Gamintojai įtarė, kad į neteisėtą veiklą skirstant rezervacijas gali būti įsitraukę ir „Litgrid“ darbuotojai. Kaltinimus ir įtarimus korupcija „Litgrid“ kategoriškai atmetė, bet jokio vidinio tyrimo dėl mestų įtarimų neatliko.

Situacijai kaistant, energetikos rinką prižiūrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suskubo pareikšti, kad, nesiėmus pokyčių, gali būti sužlugdytas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatytų tikslų, numatančių sparčią AEI plėtrą, įgyvendinimas.

Skubiai inicijavusi elektros pralaidumų rezervavimo taisyklių pakeitimą, „Litgrid“ tikino, kad bus sukurta nauja, skaidri ir visiems rinkos dalyviams aiški tinklo pralaidumų rezervavimo sistema.

Ją turėjo įtvirtinti pačios „Litgrid“ rengiamas patikslintas Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas (PETA).

Savo ruožtu VERT aiškino, kad PETA pakeitimų tikslas – efektyvus ir skaidrus naujų AEI elektrinių prijungimas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklų, kad pajėgumai būtų rezervuojami ir išnaudojami racionaliai ir pagrįstai, „užkertant kelią piktnaudžiauti rezervuojant pajėgumus ne tuo tikslu, kad vystytų generaciją, o perparduoti“.

Planuotas laikinas (kelių savaičių) tinklų rezervavimo sustabdymas užtruko gerokai ilgiau – pakoreguotas naujas PETA priimtas ir patvirtintas beveik po metų – 2023 m. kovo 6 d., o teikti prašymus prisijungti prie elektros perdavimo tinklo (EPT) leista nuo kovo 13 d.

Tačiau, patvirtinus naują tvarką, skaidrumo nepadaugėjo, o pralaidumų rezervavimas AEI plėtotojams toliau kelia įtarimų dėl galimos korupcijos ar neskaidrumo.

Vieniems draudė, kitiems leido

Alfa.lt žinomas vienas tokių galimai neskaidrių atvejų. „Litgrid“ 2023 m. rugsėjo 22 d. laikinai rezervavo 176 megavatus (MW) dydžio galią elektros perdavimo tinklų (EPT) zonoje Nr. 68 bendrovei „Baltic Energy Group“ (BEG). Ši įmonė įtraukta į tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą.

Pajėgumai (BEG) laikinai rezervuoti 330 kV perdavimo tinkle Mūšos skirstykloje.

Šie „Litgrid“ veiksmai nustebino kitas dvi įmones, jau seniai planuojančias veiklą toje pačioje EPT zonoje, mat laisvos pralaidumų galios šioje zonoje nėra – bent taip buvo deklaruojama valstybės įmonės tvarkomame interaktyviame žemėlapyje.

Maža to, rugpjūčio 24 d. „Litgrid“ nurodė, kad bendrovėms „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“ negali duoti patvirtinimo apie galimybę prie tinklo prijungti jų vystomų vėjo elektrinių.

Pagal „Litgrid“ patvirtintas išankstines prijungimo sąlygas, „Baltevos“ ir „Telšių vėjo energijos“ vėjo elektrinės būtų jungiamos prie statomų 80 MW ir 120 MW galios saulės elektrinių, tokiu būdu suformuojant hibridines elektrines.

Kaip pagrindinę priežastį, kodėl atsisako dviejų AEI plėtotojų vėjo jėgaines prijungti prie EPT, „Litgrid“ nurodė, kad „šiuo metu elektros tinklo perdavimo tinklų zonoje (Nr. 68 – red.), į kurią papuola pareiškėjų vystomos bei planuojamos elektrinės, iš 200 MW laisvų pralaidumų vėjo elektrinėms prijungti, 180 MW yra rezervuota teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis“.

Vadovaujantis pačios „Litgrid“ duomenimis, EPT zonoje Nr. 68 šiuo metu yra vos 20 MW laisvų pralaidumų, todėl 176 MW galios rezervavimas Mūšos skirstykloje, kuri patenka į šią zoną, iš anksto nepranešus kitiems rinkos dalyviams, atrodo kaip neapdairumas, žmogiška klaida arba sąmoningai neteisėtas veiksmas.

Rezervavimas sukėlė įtarimų

Viešuose posėdžiuose svarstant „Litgrid“ parengtą ir šių metų kovo mėn. VERT patvirtintą PETA projektą bei pristatant interaktyvų 110 ir 330 kV elektros tinklų linijų pajėgumų žemėlapį, valstybės institucijų atstovai žadėjo, kad apie visus šio žemėlapio atnaujinimus rinkos dalyviai bus informuojami naujienlaiškiu.

Atrodo, duoto pažado nesilaikoma, nes „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“ apie atsiradusius naujus pralaidumus Mūšos skirstykloje informuotos nebuvo.

AEI plėtotojai įtaria, kad vieni rinkos dalyviai gali gauti informaciją apie naujus ar atsilaisvinusius pralaidumus anksčiau nei kiti, ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš konkurentus.

Šį ir kitus panašius atvejus būtų galima traktuoti kaip sąžiningos konkurencijos pažeidimą, o jeigu „Litgrid“ darbuotojai informaciją nutekina už atlygį – ir kaip korupciją.

Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.

Stebina ir tai, kad „Litgrid“ laisvus pralaidumus pirmiau rezervavo įmonei, kuri visą reikalaujamą dokumentaciją susitvarkė vėliau.

Alfa.lt duomenimis, EPT 68 zonoje 176 MW galią „Litgrid“ sprendimu rezervavusiai „Baltic Energy Group“ išankstines prijungimo sąlygos išduotos 2023 m. gegužės 22 d.

„Baltevai“ ir „Telšių vėjo energijai“ išankstinės prijungimo sąlygos hibridinėms elektrinėms (vėją jungiant prie saulės) išduotos 2022 m. rugsėjo 27 d., o ketinimų protokolus saulės elektrinėms su šiomis įmonėmis „Litgrid“ pasirašė 2022 m. liepos 12 d.

Pirmumo teisę rezervuoti laisvą galią suteikusi vėliau dokumentus susitvarkiusiai įmonei „Litgrid“ galimai pažeidė galiojančius teisės aktus. Mat VERT šiemet patvirtintas PETA nurodo, kad prie elektros perdavimo tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka. Tokia tvarka taikytina tiek hibridinėms elektrinėms, tiek vėjo, saulės elektrinėms, tiek kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.

Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „Baltic Energy Group“ yra 6, o „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“ – 3 prioriteto grupėje.

Nelaukdama, kol bus panaikintos teismo apsaugos priemonės ir skirstydama laisvą galią EPT 68 zonoje, „Litgrid“ turėtų teikti pirmenybę projektus gerokai anksčiau pradėjusioms vystyti įmonėms, tačiau šiuo atveju padarė priešingai.

Patalpino po to, kai rezervavo

„Litgrid“ tvarkomame interaktyviame 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo interaktyviame žemėlapyje laisva perdavimo tinklo galia pateikiama pagal atsinaujinančių išteklių rūšis – atskirai saulės ir vėjo elektrinėms.

Žemėlapyje visa Lietuva yra suskirstyta į zonas, tačiau kokiais principais šios zonos sudarytos, rinkos dalyviai nesupranta iki šiol.

Advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas, Zemlytė ir Lauraitytė“ partneris steigėjas, advokatas dr. Paulius Miliauskas Alfa.lt teigė, kad pagal PETA reguliavimą vieną zoną turėtų sudaryti pastotė ir su ja susijusios elektros linijos, tačiau esą neaišku, kaip tai nustatoma, kas tai daro.

Mūšos skirstykla su laisva galia šiame žemėlapyje iš viso nebuvo pažymėta. Ją AEI plėtotojai, planuojantys statyti elektrines 68 zonoje, pastebėjo tik rugsėjo 22 d., tačiau pateikti paraiškos rezervuoti laisvus pralaidumus neturėjo galimybės.

„Staiga Mūšos skirstykla atsiranda žemėlapyje, bet jau su 176 MW galia, rezervuota vienai įmonei. Iš kur kiti vystytojai gali žinoti, kad ten bus laisva galia? Kažkas žinojo, nes ją rezervavo?“ – stebėjosi P. Miliauskas.

Pagal idealią tvarką „Litgrid“ turėtų rinkos dalyvius vienu metu informuoti apie tam tikroje zonoje atsiradusią naują skirstyklą su laisva rezervuotina galia ir AEI gamintojus kviesti per nustatytą terminą pateikti prašymus vienodomis sąlygomis.

Šiuo atveju galima įtarti, kad vienas rinkos dalyvis informaciją sužinojo anksčiau už kitus ir tuo pasinaudojo. „Neaišku, kaip sužinojo“, – sakė advokatas.

Laido ietis į „Litgrid“: norėjo jungtis kitur

UAB „Baltic Energy Group“ direktorius Donatas Celešius Alfa.lt teisinosi, kad laisvą galią tinkle skirsto ne jis, o „Litgrid“. Esą toks buvo „Litgrid“ sprendimas, kuris, beje, nustebino ir pačius pareiškėjus.

Į Alfa.lt klausimą, kada UAB „Baltic Energy Group“ sužinojo, kad EPT zonoje Nr. 68 atsirado Mūšos skirstykla su laisva galia, kurią galima rezervuoti, D. Celešius atsakė, kad pateiktame prašyme gauti išankstines prijungimo sąlygas įmonė nurodė 330 kV linijos vietą prie Joniškio bendrovės nuomojamame sklype.

Tačiau išankstines prijungimo sąlygas „Baltic Energy Group“ išdavusi „Litgrid“ nurodė jungtis į Mūšos pastotę, kuri, pasak D. Celešiaus, „yra maždaug 12 km toliau, nei mes pageidavome, tai sudaro papildomus nemažus kaštus, susijusius su projektavimu, servitutais bei pačia kabeline linija“.

D. Celešius pasakojo, kad paraišką rezervuoti 176 MW pralaidumus įmonė pateikė iš karto, kai tik atsirado tokia galimybė, t. y. 2023 m. kovo 13-ąją lygiai 9:00 val. ryto. Tačiau pirmame etape į tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą nepateko.

„Mes nuo pat pradžios, patvirtinus PETA, bandome gauti tuos megavatus, nes linija visą laiką rodė, kad tų megavatų yra. Kodėl mus nori „Litgrid“ jungti į Mūšą, mes irgi nežinome, nes mes nenorime jungtis į Mūšą iš principo, nes ji yra toliau, negu mes norime jungtis į tą liniją. Nes jungimasis vyksta į liniją, o ne į pastotę. Pastotę mes ir patys galime pasistatyti“, – sakė D. Celešius.

Jis svarstė, kad galbūt „Litgrid“ priėmė nutarimą neįvertinęs teismo arešto, todėl galbūt, kai kreipsis į „Litgrid“ dėl ketinimų protokolo išdavimo, „jie parašys, kad mums jo išduoti negali“.

Įmonės vadovui priminus, kad „Litgrid“ interaktyviame žemėlapyje iki šiol buvo nurodoma, kad minimoje zonoje iš viso yra 200 MW, bet iš jų 180 MW pritaikytos teismo laikinosios apsaugos priemonės, D. Celešius ėmė svarstyti, kad galbūt „Litgrid“, rezervuodama 176 MW jo vadovaujamai įmonei, „neįvertino to arešto“.

D. Celešius atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai „Litgrid“ 2023 m. gegužės 22 d. išdavė prijungimo sąlygas, „toje linijoje buvo daugiau megavatų negu 200 – ten buvo 400 megavatų vėjui laisvų, bet per tą laiką kažkas tuos megavatus paėmė“.

„Baltic Energy Group“ vadovas paaiškino, kad į pirmą rezervacijų dalijimo etapą nepateko, nes „Litgrid“ kažkas netiko kovo 13 d. pateiktoje dokumentacijoje.

„Paprašė atnaujinti. Kol mes ją atnaujinome, gavome iš „Litgrid“ (raštą – red.), kad pirmame etape mes nespėjome. Tai mūsų prašymas persikėlė į antrą etapą. Dabar antrame etape gavome iš „Litgrid“, kaip teisingai pastebėjote, raštą, kad jūs gavote pralaidumų rezervaciją ir prašome pateikti prašymą ketinimų protokolui. Ketinimų protokolo, jūs tai irgi žinote, tai viešai prieinama informacija, mes dar nepasirašėme. Gausime ar negausime, čia yra klausimas“, – kalbėjo įmonės vadovas.

„Baltic Energy Group“ vienintelis akcininkas yra UAB „Enefit Green“ – Estijai priklausančio „Eesti Energia“ koncerno antrinė įmonė.

„Enefit Green“ įkurta 2016 m. jungiant visus „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos gamybos padalinius į vieną įmonę. 77 proc. „Enefit Green“ akcijų priklauso Estijos Respublikai, 23 proc. – investiciniams ir pensijų fondams bei mažmeniniams investuotojams.

Įmonės akcijomis prekiaujama „Nasdaq“ Talino akcijų biržoje.

Ne pirmas kartas

Vėjo energetikos plėtotojams „Litgrid“ ne pirmą kartą teikia netikslią arba klaidingą informaciją, kuri vėliau paneigiama.

Alfa.lt žinomi mažiausiai du tokie atvejai. Antai bendrovei „Balteva“ pareikalavus, kad „Litgrid“ laikytųsi teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikintų gegužės 9 d. įmonėms UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ EPT zonoje Nr. 68 išduotas išankstines prijungimo sąlygas, „Litgrid“ pripažino, kad sąlygas išdavė per klaidą ir sprendimą panaikino.

Birželio 2 d. „Litgrid“ raštu informavo „Bivija“ ir UAB „Peiruna“, kad „išankstinės prijungimo sąlygos, išduotos per žmogišką klaidą dėl didelio darbo, susijusio su atsinaujinančių energetikos išteklių prijungimu, krūvio, laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų išdavimo momento“.

Kitu atveju įmonė „Vėjo pašvaistė“ su „Litgrid“ 2022 m. birželio 29 d. pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įmonei rezervuota 40 MW galia saulės elektrinei linijoje Zarasa–IAE.

2023 m. balandžio 6 d. „Vėjo pašvaistei“ VERT išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau į prašymą „Litgrid“ išduoti prijungimo sąlygas įrenginių prijungimui prie EPT 40 MW saulės šviesos elektrinei, operatorius atsakė, kad „prijungimo sąlygų išdavimas pagal „Vėjo pašvaistės“ prašymą yra objektyviai negalimas“ dėl teismo priimtų apsaugos priemonių.

Tačiau vėliau „Litgrid“ pripažino suklydęs ir savo sprendimą pakeitė, atsižvelgdamas į tai, kad „gamintojas galimai buvo suklaidintas operatoriaus rašte padarytos rašymo apsirikimo klaidos“.

„Mes juos jau antrą ar trečią kartą prigauname. Parašome laišką, o jie atsako, kad įvyko žmogiška klaida, atsiprašo ir panaikina. Bet kodėl tai vyksta antrą ir trečią kartą? Jeigu nepastebėtume ir neparašytume rašto, viskas taip ir nueitų į priekį?“ – stebėjosi advokatas P. Miliauskas.

Jis tikino, kad tokių ar panašių klaidų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius daro nuolat.

„Greičiausiai „Litgrid“ vadovas tinkamai neatlieka savo pareigų“, – svarstė P. Miliauskas.

Neatsako į nepatogius klausimus

„Litgrid“ redakcijai atsiųstame komentare teigiama, kad perdavimo tinklo 68 zonoje, į kurią pretenduoja bendrovės „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“, papildomų pralaidumų neatsirado.

Esą bendrovei „Baltic Energy Group“ rezervuota perdavimo tinklo galia yra ne 68 zonoje, o „prisijungiant prie šiuo metu statomos 330 kV Mūšos skirstyklos“. Tai esą „nedaro įtakos kitų vystytojų galimybei jungtis prie 68 zonos“.

„Kadangi Mūšos skirstykla dar tik statoma, jos pralaidumai nėra pateikiami žemėlapyje, kuriame yra tik esami tinklo elementai. Vis dėlto vystytojai, planuojantys savo projektus greta šios skirstyklos, gali rezervuoti laisvas galias. Mūšos skirstyklą įtraukus į pralaidumų žemėlapį, bendrovės „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“ taip pat galės teikti paraiškas jungtis prie jos, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jų projektai planuojami daugiau nei 70 km atstumu nuo skirstyklos ir toks jungimas gali būti ekonomine prasme neracionalus“, – teigė „Litgrid“.

Valstybės įmonė neatsakė, kurioje perdavimo tinklo zonoje yra minima Mūšos skirstykla. Redakcijai papildomai to paklausus, „Litgrid“ nustojo e. paštu atsakinėti į portalo teikiamus klausimus.

„Litgrid“ neatsakė į daugelį Alfa.lt klausimų, tarp jų: kokių procedūrų „Litgrid“ imasi, kai elektros pralaidumų tinkluose atsiranda laisva skirstytina galia bei kas yra atsakingas už tokių procedūrų atlikimą; kurie „Litgrid“ darbuotojai turi prieigą prie informacijos apie naujų pajėgumų elektros perdavimo tinkluose atsiradimą ir yra atsakingi už tokios informacijos perdavimą rinkos dalyviams.

Be to, portalas prašė „Litgrid“ nurodyti, kaip naujai atsiradusi galia yra paskirstoma rinkos dalyviams, jeigu apie tokią naujai atsiradusią galią elektros perdavimo tinkluose jie nėra informuojami ir tokie laisvi pralaidumai niekaip nėra pavaizduojami interaktyviame Prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapyje.

Nepaisant fakto, kad Mūšos skirstykla nėra įtraukta į minimą žemėlapį, „Litgrid“ tvirtino, kad visa informacija apie atsilaisvinusias galias yra pavaizduojama viešai prieinamame tinklo žemėlapyje, o vystytojai, kurie yra užsiregistravę gauti naujienlaiškį apie žemėlapio atnaujinimą, informaciją apie pakeitimus gauna e. paštu. Pasak „Litgrid“, bendrovių „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“ atstovų tarp šio naujienlaiškio prenumeratorių nėra.

„Siekdami kuo aiškiau pateikti informaciją vystytojams, šiuo metu planuojame prijungimo prie perdavimo tinklo žemėlapyje parodyti statomus tinklo elementus ir su jais susijusius pralaidumus“, – nurodė „Litgrid“.

Alfa.lt atkreipė operatoriaus dėmesį, kad taip yra ne visada, nes kai kuriais atvejais žemėlapyje rodomos zonų pralaidumų pastotės, kurios dar nepastatytos.

Pavyzdžiui, žemėlapyje vaizduojama oro linijoje Grobinė–Klaipėda dar tik numatoma pastatyti / rekonstruoti Darbėnų tinklo pastotė. Taip pat zonoje Nr. 67 numatoma perspektyvinė oro linija Darbėnai–Bitėnai su 320 MW laisva prijungimo galia „Litgrid“ tinkle.

Kodėl kai kuriais atvejais žemėlapyje rodomos zonų pralaidumų pastotės, kurios nepastatytos, „Litgrid“ neatsakė.

Valstybės įmonė taip pat nei patvirtino, nei paneigė, kad „Enefit Green“ įmonė informaciją apie „laisvą 176 MW galią“ iš „Litgrid“ gavo anksčiau negu kitos rinkos dalyvės.

Operatorius neatsakė, kuris „Litgrid“ darbuotojas galėjo tokią informaciją vienam rinkos dalyviui suteikti anksčiau nei kitiems ar kuriuo kitu būdu „Baltic Energy Group“ galėjo pasinaudoti pirmumo teise gauti šią informaciją anksčiau už kitus rinkos dalyvius.

Portalas atkreipė dėmesį, kad AEI plėtotojams „Litgrid“ ne pirmą kartą teikia netikslią informaciją, kuri vėliau paneigiama, teisinantis, kad įvyko „žmogiška klaida“, bei klausė, ar valstybės įmonei pakanka pajėgumų susidoroti su išaugusiu krūviu prijungiant prie tinklo AEI gamintojus.

„Jeigu tokių pajėgumų nepakanka ir darbuotojams tenka krūvis, kuris jiems per sunkus, ir dėl to jie daro klaidų, dėl kurių nukenčia AEI plėtotojai, ar „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tinkamai atlieka savo pareigas?“ – klausė naujienų portalas.

Ir šis klausimas liko pakibęs – „Litgrid“ pasirinko neatsakyti į žiniasklaidos teikiamus nepatogius klausimus.

Ryšys su privačia įmone

Gal tik sutapimas, neturėjęs įtakos „Litgrid“ priimamiems sprendimams, tačiau elektros perdavimo operatorių, skirstantį pralaidumus, ir juos rezervavusią privačią įmonę sieja vienas asmuo, dirbęs abiejose įmonėse. Kuo tas asmuo užsiėmė, neatskleidžia nei valstybinė, nei privati bendrovė.

Energetikos ekspertė Viktorija Sankauskaitė, anksčiau ėjusi aukštas pareigas svarbiausiose valstybės energetikos institucijose, į „Litgrid“, kur kuravo atsinaujinančios energetikos klausimus, atėjo iš privačios bendrovės „Enefit Green“, kuriai priklauso „Baltic Energy Group“.

V. Sankauskaitė savo paskyroje profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ nurodo, kad nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. dirbo „Litgrid“ AEI plėtros grupės vadove.

Alfa.lt šaltinių teigimu, bendrovėje „Litgrid“ ji buvo atsakinga už interaktyvaus elektros tinklų linijų pajėgumų žemėlapio, kurio skaidrumas rinkos dalyviams kelia klausimų, sudarymą.

„Litgrid“ atsisakė šią informaciją patvirtinti, bet kartu jos neneigė. Valstybės įmonė taip pat atsisakė atskleisti, kurias kitas funkcijas „Litgrid“ vykdė ir už kurias sritis buvo atsakinga V. Sankauskaitė.

Įmonė tik nurodė, kad V. Sankauskaitė nebuvo „Litgrid“ valdybos narė. „Kitos informacijos pateikti negalime, atsižvelgiant į tai, kad Jūsų prašoma informacija yra laikoma asmens duomenimis / konfidencialia informacija“, – atsakė bendrovė.

Prieš įsidarbindama „Litgrid“, V. Sankauskaitė dvejus metus ir du mėnesius (nuo 2019 m. birželio iki 2021 m. liepos) dirbo vyresniąja projektų vadove „Enefit“ antrinėje įmonėje „Enefit Green“.

Iki tol V. Sankauskaitė valstybės institucijose užėmė svarbias pareigas, susijusias su energetika.

„LinkedIn“ nurodoma, kad nuo 2008 m. birželio mėn. ji beveik metus dirbo tuometėje Ekonomikos ministerijoje Energetikos strateginių projektų skyriaus vedėja. Vėliau V. Sankauskaitė įsidarbino Energetikos ministerijoje, kur per daugiau kaip ketverius darbo metus pakilo nuo vyr. specialistės iki Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovės.

„LinkedIn“ pateikiamame V. Sankauskaitės profesinės karjeros aprašyme teigiama, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. V. Sankauskaitė šešerius metus ėjo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, VERT) valdybos narės pareigas.

Pasibaigus kadencijai nepriklausomoje komisijoje, prižiūrinčioje energetikos sektorių šalyje, patyrusi ekspertė iš karto perėjo į privatų sektorių – įsidarbino žaliosios energetikos „Enefit“ grupėje.

Estijos valstybinės bendrovės „Enefit“ padalinys Lietuvoje atsisakė nurodyti, kurias funkcijas V. Sankauskaitė vykdė ir už kurias sritis buvo atsakinga „Enefit Green“ įmonėje.

„Apgailestaujame, tačiau atsakyti į jūsų klausimus šiuo atveju negalime. Remdamiesi „Enefit“ įmonės politika ir BDAR, neturime teisės pateikti duomenų apie privatų asmenį be jo rašytinio sutikimo žiniasklaidai“, – atsakė „Enefit“.

Atšaukė, ką sakė anksčiau

Kai straipsnis buvo parengtas, „Litgrid“ atsiuntė šį komentarą:

„Remiantis naujausiais „Litgrid“ duomenimis, UAB „Baltic Energy Group“ nebeturi rezervuotų 176 MW Mūšos transformatorių pastotėje.

Visi perspektyviniai projektai, planuojama tinklo plėtra yra viešai skelbiami „Litgrid“ 10 metų plėtros planuose, tad suinteresuoti asmenys gali bet kada pasitikrinti, kaip bus plečiamas tinklas: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavi…

Pavyzdžiui, Mūšos skirstykla pirmą kartą įtraukta į 2012–2021 10 metų plėtros planą, Darbėnų skirstykla pirmą kartą įtraukta į 2018–2027 10 metų plėtros planą.

Žemėlapyje netrukus bus atvaizduotos Darbėnų ir Mūšos perspektyvinės vietos, visi suinteresuoti asmenys galės rezervuoti pageidaujamas galias. Perspektyvines vietas paskelbsime atliepdami suinteresuotų asmenų poreikį. Atkreipiame dėmesį, kad informacija yra indikacinio pobūdžio, kaip nurodyta prie žemėlapio pateikiamoje papildomoje informacijoje.“