Skundų prieš bankus vis daugėja

Nors Ekonomikos komitetas rengėsi diskutuoti apie didžiulius bankų įkainius ir prastą paslaugų prieinamumą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus iškart pradėjo pasakoti tai, ką prieš savaitę pasakojo Seimo Biudžeto ir finansų komitete: esą bankų padėtis Šveicarijoje ir JAV pavojaus nekelia, aiškino, kodėl ten susidurta su problemomis.

Po ilgų jo postringavimų komiteto narė Laima Mogenienė priminė, kad visi susirinko kalbėti ne apie tai.

Pasak parlamentarės, Lietuvoje susidarė nepateisinama situacija: kalbama apie tai, kad dėl mažų indėlių palūkanų ir didelių kredito palūkanų komerciniai bankai šiemet gali pasiekti rekordinį pelną - apie milijardą eurų, tačiau nenori dalintis viršpelniais su valstybe: jokiu solidarumu nekvepia.

Anot L. Mogenienės, net jei valdantieji nuspręstų viršpelnius paimti į šalies biudžetą, juos skirtų šalies gynybai.

Tai, Seimo narės nuomone, irgi nėra sąžininga žmonių atžvilgiu. Mat viršpelniai gaunami dėl to, kad eiliniai žmonės moka brangiau už paskolas ir padidintus įkainius.

„Reiškia, jaunos šeimos, pasiėmusios paskolą būstui įsigyti, smulkūs verslai turi sumokėti už valstybės gynimą", - konstatavo L. Mogenienė.

Pasak politikės, bankai, kaip stipresnioji pusė, klientams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims - diktuoja savo sąlygas.

Negana to, negerina paslaugų kokybės: net ir pasibaigus pandemijai išliko įvairios registracijos norintiems bankuose susitvarkyti reikalus.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pademonstravo kelias skaidres, kuriomis norėjo įrodyti, esą Lietuvoje bankų įkainiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi.

O paslaugų prieinamumas padidėjo, mat atidaryta 100 naujų bankomatų, nors L. Mogenienė, perduodama žmonių skundus, akcentavo ne bankomatų trūkumą, o galimybę patekti į bankus „gyvai".

Verslo atstovu prisistatęs Sigitas Andriūnas sakė asmeniškai susidūręs su vieno komercinio banko, su kuriuo jo įmonė turėjo reikalų, priešiškumu, todėl parašė skundą ir tai kredito įmonei, ir Lietuvos bankui. Įmonė mėnesį negalėjo vykdyti veiklos, nes bankas nepadidino lėšų pavedimo limito.

Bankų darbuotojai, paklausti priežasties, atkirsdavo, kad neprivalo aiškinti, o iš Lietuvos banko esą iš viso gautas atsakymas apie nieką.

Verslininkas „įkando" ir S.Krėpštai, pristačiusiam jau minėtą prezentaciją apie neva gana mažus Lietuvos bankų įkainius.

Jis sakė turintis sąskaitą ir Lenkijoje, todėl galintis lengvai palyginti.

„Prezentacija graži, tačiau neatitinkanti tikrovės", - konstatavo S.Andriūnas, pridurdamas, kad, pavyzdžiui, skubus pavedimas Lietuvoje kainuoja apie 30 eurų, kai Lenkijoje - 8 eurus.

„Nežinau, iš kur traukiama kitokia statistika", - komiteto posėdyje kalbėjo verslininkas.

Lietuvos bankas vakar taip pat išplatino pranešimą, kad 2022 m. gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų. Daugiausia jų gauta dėl mokėjimo paslaugų, šių skundų skaičius per metus augo labiausiai.

„Skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius augo ir dėl to, kad vartotojai vis daugiau naudojasi šiomis paslaugomis, ir dėl taikomų pinigų plovimo prevencijos priemonių, taip pat sankcijų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Lietuvos bankas visus gautus skundus vertina kaip svarbius signalus, į juos atsižvelgia planuodamas ir vykdydamas finansų įstaigų priežiūros veiksmus", - pranešime cituojamas Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Apie 80 proc. skundų pateikta dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likusieji - dėl investicinių ir kt. paslaugų.

2022 m. skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius augo 86 proc., draudimo paslaugų - 51 proc., o skundų dėl kreditavimo paslaugų sumažėjo 29 proc.

Daugiausia skundų, gautų dėl mokėjimo paslaugų, yra susiję su mokėjimo sąskaitomis, iš jų kone kas trečias - dėl nutrauktų dalykinių santykių.

Dar maždaug trečdalis skundų pateikta dėl apribotos galimybės naudotis mokėjimo sąskaita (neįskaitytais, sustabdytais ar neįvykdytais mokėjimais).

Dėl grynųjų pinigų operacijų gauta tik pavienių skundų, dažniausiai - dėl bankomatų veiklos.

Pagrindinės skundų dėl draudimo paslaugų priežastys - pernelyg užtrukęs žalos administravimas, netinkama komunikacija apie jo eigą.

„Reaguodamas į gautus skundus ir siekdamas gerinti vartotojų patirtį, Lietuvos bankas į finansų rinkos dalyvius kreipėsi lūkesčių laiškais, surengė susitikimų, kurių metu aptarė problemas ir jų sprendimo būdus, konsultacinių renginių", - skelbia Lietuvos bankas.