Šimonytė žada papildomą finansavimą kariuomenės divizijai: tai bus virš dabar numatytų 2,5 proc. BVP

Pasak jos, išlaidos krašto apsaugai sieks nemažiau nei 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat bus skirtas papildomas finansavimas vystomiems ir planuojamiems vystyti projektams. Tarp tokių ne tik NATO sąjungininkams priimti būtina infrastruktūra, bet ir divizija.

„Yra stabilus finansavimas, dėl kurio partijos susitarė, ir yra keletas projektų, kurie yra dabar vystomi arba pradedami vystyti. Jiems būtų atskirai numatytas finansavimas“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Šiais metais išlaidos krašto apsaugai tikrai bus 2,7 proc., galbūt 2,8 proc., jei mes skaičiuojame viską. Bet jei mes skaičiuosime NATO procentą – tai tada bus apie 2,5 proc.“, – pridūrė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad papildomas finansavimas planuojamas ir kariuomenės divizijai, kurią nuspręsta kurti Lietuvoje.

„Kadangi yra principinis sutarimas šį pajėgumą vystyti, reikės susidėlioti kalendorių ir pradėti tą pajėgumą vystyti. Tai bus virš dabar numatytų 2,5 proc. BVP“, – teigė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda antradienį skaitytame metiniame pranešime paragino didinti biudžeto asignavimus krašto apsaugai – antraip, pasak prezidento, greitu metu nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų modernizuoti kariuomenę bei sukurti divizijos elementą. Kreipdamasis į Seimo narius, šalies vadovas priminė, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) jau yra priėmusi sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir divizijos elemento kūrimo. Visgi, prezidentas pabrėžė, kad spartesniems sprendimams reikalingos ir didesnės lėšos gynybai.

„Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime“, – pabrėžė jis.

Daukanto aikštės lyderis akcentavo, kad Lietuva jau dabar daugeliui NATO sąjungininkių tapo pavyzdžiu, krašto apsaugos sektoriui skirdama 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl G. Nausėda išreiškė viltį, kad ateityje ši kartelė bus kilstelta dar aukščiau – iki 3 proc. BVP.

„Neabejoju, kad prireikus galime rasti bendrų sprendimų. Tuo įsitikinau, pasiūlęs 2023 m. valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugos projektų išlaidas dengti skolinantis iki 3 proc. BVP“, – kalbėjo jis, primindamas aštrių diskusijų sulaukusį Prezidentūros siūlymą dėl 2023 m. valstybės biudžete numatytos galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms.

„Kiekvienas gynybai išleistas euras turi prisidėti prie Lietuvos kariuomenės modernizacijos, stiprinti mūsų valstybę ir didinti jos saugumą“, – sakė valstybės vadovas.

Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP. Tvirtinant 2023 m. biudžetą, Seimas numatė galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, jei bendras biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc. BVP.