Simonas Gentvilas ragina atsigręžti į klimato kaitos sukeliamas problemas: europiečiai dažnai negirdi apie tragedijas kituose žemynuose

Anot jo, Lietuva yra pakankamai turtinga valstybė, todėl privalo prisidėti prie pagalbos Pietų valstybėms.

„Mes esame tarp tų, kurie daugiausiai padarę – mes esame pertvarkę šilumos sektorių, mes dabar išvystėme saulės energetikos modelius, kurie yra tiesiog inovacija visur pasaulyje, kai galime turėti nuotoliu nutolusias elektrines. Ir mes esame pavyzdys to, kad sugebame tą darną užtikrinti“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP27) pasaulio vadovų susitikime COP27 interviu „Tvari Lietuva“ teigė S. Gentvilas.

S. Gentvilas pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek kitos šalys privalo suprasti, jog yra žymiai pigiau padėti besivystančioms šalims dabar, o ne spręsti jų problemas vėliau. Todėl, ragina jis, būtina prisidėti prie pagalbos suteikimo neturingoms šalims.

„(Migrantai – ELTA) ne iš gero gyvenimo važiuoja pas mus ir lipa per tvorą. Jie tampa desperatiški, šeimos susimeta pinigus, kad kažkas važiuotų ir uždirbtų pinigus.

Tai Lietuva turi nusiteikti, kad mes turime dalyvauti tarptautiniuose finansavimo mechanizmuose, mes jau esame turtingo pasaulio šalis su daugiau automobilių negu vairuotojų,turinčių teises. Ir mes turime prisidėti prie pagalbos“, – akcentavo S. Gentvilas.

„Taip pat Lietuva turi suprasti, kad čia yra moraliniai dalykai. Jei mes nebūsim pavyzdys Ukrainai, jei mes nebūsim pavyzdys Armėnijai, Sakartvelui ar kitoms, tai į ką jos orientuosis?

Mes esame posovietinio bloko lyderiai, aplenkę Pietų valstybes ir mes turime tapti pavyzdžiu, nepaisant savo mažumo“, – pažymėjo ministras.

Ministro teigimu, šiuo metu yra prognozuojama, kad pasaulio migracija kils būtent dėl perteklinės drėgmės ar karščio, o ne dėl karinių konfliktų. Todėl, anot S. Gentvilo, būtina sukurti mechanizmus, leisiančius prisitaikyti prie klimato kaitos Pietų valstybėms.  

„Viena iš pagrindinių problemų, kodėl mus – Šiaurę, užplūs migrantai ir yra dėl to, kad mes nesugebame jiems sukurti gyvenimui patogių sąlygų. Todėl čia (COP27 – ELTA) bus kalbama ir deramasi, kaip sukurti mechanizmus, kurie leistų prisitaikyti prie klimato kaitos Pietų valstybėms“, – sakė ministras.

„Reikia suprasti, kad karas Ukrainoje yra kažkas europietiško, o kitoms šalims yra ir ta pati energetinė krizė, ir pasaulinis badas, ir nuniokotas Pakistanas arba Afrikoje žuvę derliai.

Mes dažnai tas problemas ignoruojame (...). Tai Ukrainos karas turi globalias pasekmes, bet dažnai tai yra suprantama, pasakysiu rasistiškai, kaip baltųjų konfliktas, nes baltieji negirdi daugelio kitų konfliktų, tragedijų, kurios kasdien vyksta Azijoje, Afrikoje ir kituose žemynuose“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad lapkričio 7–8 d. COP27 pasaulio vadovų aukščiausio lygio susitikime Egipte turėjęs dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda atšaukė savo dalyvavimą. Vietoje jo delegacijai vadovauja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

COP27 metu siekiama pažangos derybose dėl ilgalaikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo inicijuojant daugiau veiksmų ir programų, taip pat – ambicingesnių nacionaliniu lygiu nustatytų įsipareigojimų siekiant ilgalaikio 1,5 °C temperatūros apribojimo tikslo.

Pasaulio vadovai Egipte aptarė tarptautinio klimato kaitos finansavimo planus, siekiama proporcingai paskirstyti klimato kaitos finansavimo lėšas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms.

Praėjusių metų COP26 baigėsi bendru įsipareigojimu apriboti klimato šilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų. Tačiau, stebint dabartines išlakų tendencijas, pasauliui šio tikslo įgyvendinti nepavyks.