Seimo teisininkai advokatauja pensijų fondams
Seimo "valstiečių" registruotų pataisų esmė - įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti II pakopos pensijų fonde, neįtraukiant automatiškai ; nustatyti, kad pensijų dalyvis turėtų ilgesnę galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą, o ne tik metus; siūloma sudaryti galimybę pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos laiką ir būdą - jei nori, pasiimk visus pinigus iš karto nepriklausomai nuo sukauptos sumos, jei nori - pasirink anuitetą arba periodines išmokas.
"Siūloma atsisakyti nuostatos, ribojančios laiką, kuriam pensijų kaupimo dalyvis turi teisę sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Siūlymas diskutuotinas.
Pažymėtina, kad neribotas pensijų įmokų pervedimo sustabdymas galėtų sutrukdyti pasiekti pensijų kaupimo tikslą - užtikrinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, t. y. kad senatvės pensijos amžių sukakęs asmenys galėtų gauti pensijos išmoką.
Be to, toks teisinis reguliavimas galimai pensijų kaupimą darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos", - "teisinį" kontrargumentą pateikė Seimo Teisės departamentas.
Jam užkliuvo ir siūlymas žmogui pačiam nuspręsti, kaip pasielgti su sukauptais pinigais.
"Pažymėtina, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose.
Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką, neatsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą turtą, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis - užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas", - dėsto Seimo teisininkai.
Šį argumentą jie bando "pritempti" prie Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
"Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą", - dėstoma Teisės departamento išvadose.
Rašyti komentarą