Seimo narys Andrius Bagdonas: „Jaunimas – ne tik valstybės ateitis, bet ir dabartis“

„Taip pat Seimo rudens sesijoje planuoju grįžti prie alkoholio kontrolės klausimų, su tikslu atsisakyti perteklinių ir nelogiškų valstiečių valdžios paliktų draudimų“, – žurnalui „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė A. Bagdonas.

– Esate Seimo Ekonomikos komiteto narys. Kokie makroekonominiai rodikliai jums kelia nerimą dėl COVID ir karo Ukrainoje kombinacijos?

– Kaip ir didelę dalį mūsų visuomenės, mane neramina stipriai išaugusi infliacija, energetinių resursų kainos. Kartu tai yra pagunda valdžiai imtis lengvų sprendimų – įteisinti nepasvertas lengvatas, užsiimti vienkartinių išmokų dalybomis.

Tikiu, kad šios valdančiosios daugumos strategija turi būti kitokia – nuosekliai didinti žmonių pajamas, o socialinę paramą tikslingai orientuoti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. 

– Kokį priemonių paketą Seimas jau priėmė ar, jūsų nuomone, derėtų svarstyti priimti, palengvinant gyventojų išaugusius gyvenimo kaštus dėl infliacijos ir aukštų energijos kainų?

– Priimdamas 2022 m. valstybės biudžetą, Seimas labai prisidėjo prie infliacijos padarinių švelninimo: padidėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), vidutinė senatvės pensija bei medikų, mokytojų, valstybės tarnautojų atlyginimai.

Įvertinę vis kylančias energetinių resursų kainas bei karo Ukrainoje įtaką ekonomikai, taip pat patvirtinome daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės antiinfliacinių priemonių paketą. Jame – didelis dėmesys atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje, dar kartą padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, skirtas papildomas finansavimas tikslingoms socialinėms išmokoms, išplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas.

Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turime ir toliau stengtis apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius Lietuvos žmones, nuosekliai prilyginant neapmokestinamąjį pajamų dydį minimaliai mėnesinei algai. 

– Esate ir Seimo Europos reikalų komiteto narys. Ar jūsų darbotvarkėje – tik politinės paramos Ukrainai klausimas? Jūs, beje, esate ir Seimo delegacijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje narys.

– Šiuo įtemptu periodu, natūralu, daug dėmesio komiteto darbotvarkėje skiriama paramos Ukrainai klausimams. Tačiau Seimo Europos reikalų komitetas taip pat formuoja Lietuvos deleguotų pareigūnų pozicijas įvairiuose Europos Sąjungos institucijų formatuose, tvirtina Lietuvos atstovų ataskaitas. 

– Kokių teisės aktų priėmimą ar pataisas ketinate inicijuoti artimiausiu metu? Ir kodėl?

– Kartu su Seimo laikinosios Bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos grupės nariais inicijuosime įstatymų pataisas dėl galimybės jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms vadovauti asmenims nuo 16-os metų.

Taip pat Seimo rudens sesijoje planuoju grįžti prie alkoholio kontrolės klausimų, siekiant atsisakyti perteklinių ir nelogiškų valstiečių valdžios paliktų draudimų. Taip pat tikiuosi, kad Seimo rudens sesijoje bus priimtas galutinis sprendimas dėl galimybės įmonėms atskaityti PVM išlaidas, įsigyjant elektromobilius. Toks pokytis paskatintų rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones. 

– Dalyvaujate ir Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio veikloje. Ką siūlote daryti, kad Lietuva išlaikytų ir sustiprintų savo, kaip Rytų Europos fintech „habo“, pozicijas?

– Norint pritraukti ir išvystyti daugiau aukštos pridėtinės vertės verslų Lietuvoje, pirmiausia, turime užtikrinti aiškią, skaidrią ir verslo aplinką skatinančią mokestinę sistemą. Bet kokie mokestiniai pokyčiai turėtų būti atidžiai derinami su verslo atstovais bei priimami paliekant tinkamus pereinamuosius laikotarpius.

Verslas turi žinoti, kad dirba stabilioje valstybėje, kurios politikai įsiklauso į jų lūkesčius bei nepriima skubotų sprendimų, griaunančių verslus. 

– O ar kaip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys palaikote dvigubos pilietybės idėją? Ar tikėtina, kad diskusijos šiuo klausimu išaugs prieš artėjančius Prezidento ir Seimo rinkimus?

– Seime veiklą pradėjo pasiruošimo 2024 m. referendumui darbo grupė, kuriai priklausau. Aktyviai remiu šią idėją, tačiau mūsų tikslas – ne dviguba pilietybė, o galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos valstybės.

Tai būtų garantija užsienyje gyvenantiems žmonėms niekada neprarasti ryšio su Lietuva, o neradus laimės svetur, durys į Lietuvą liktų plačiai atvertos. 2019 m. vykęs referendumas buvo prastai paruoštas, jo teiginys buvo klampus ir dviprasmiškas.

Šįkart nebekartosime tokios klaidos, neapvilsime pasaulio lietuvių. Todėl dabar ypač svarbu sukurti tikslią formuluotę pilietybės išsaugojimo galimybei. 

– Esate laikinosios grupės „Žaliosios savivaldybės 2030“ pirmininkas. Ko siekiate?

– Sutelkę Seimo narius ir socialinius partnerius, siekiame, kad iki 2030 m. Europos Sąjungos lygmeniu turėtume bent dvi, o nacionaliniu – bent tris žaliąsias savivaldybes.

Vilniaus m. ir Tauragės r. savivaldybės jau pademonstravo lyderystę, praėjusios pirmąjį Europos Komisijos 100 klimato neutralių savivaldybių kvietimo atrankos etapą. Tačiau vien savivaldos valios ir ryžto neužteks – neutraliomis klimatui norinčioms tapti Vilniaus ir Tauragės savivaldybėms turėtų padėti politikai, verslas ir mokslas.

– Be kita ko, esate ir laikinosios Bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos grupės pirmininkas. Kokie jaunimo klausimai jums atrodo itin aktualūs?

– Džiaugiuosi, kad Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai kreipėsi į mane su prašymu įsteigti tokią parlamentinę grupę. Kadangi šiuo metu Seime dirba vos vienas jaunas žmogus, dar nesulaukęs 30-ies metų, turime ieškoti papildomų formatų jaunimo lūkesčiams išgirsti.

Šiuo metu aktualiausi klausimai – rengiamos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisos bei iniciatyva leisti jaunimo organizacijoms vadovauti asmenims nuo 16-os metų. 

– Seimas sumažino amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą iki 21 metų.  Žinau, kad balsavote už. Kodėl?

– Nuosekliai rėmiau šią iniciatyvą, nes jaunimas – ne tik valstybės ateitis, bet ir dabartis. Todėl siekdami tolesnio valstybės progreso, turime stengtis į politiką pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Iki šiol nuo 21 m. jaunimas galėjo kandidatuoti į Europos Parlamentą – pagaliau galės ir į Lietuvos.

Manau, kad ateityje turėtume šią ribą sulyginti ir su kandidatavimo į savivaldą amžiaus cenzu, kuris šiuo metu yra 18 metų, kad kiekvienas pilnametis Lietuvos pilietis gautų ne tik pareigas, bet ir vienodas galimybes.