Seimas pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui

Už balsavo 73  Seimo nariai, prieš – 8 , susilaikė 34 parlamentarai.

A. Bilotaitė iš Seimo tribūnos parlamentarams teigė, kad nepaprastosios padėties režimo pratesimas yra būtinas.

„Ukrainoje vykdomas Rusijos karinės agresijos veiksmai ir kariniai nusikaltimai toliau vyksta, jų mastas nemažėja. Intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, vykdomas energetinis terorizmas. Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė. Garsinama galimomis diversijomis Astravo AE“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, nerimą kelia ir tai, kad Baltarusijoje toliau telkiami Rusijos kariai ir ginkluotė.

„Sudarytos palankios sąlygos Baltarusijos ir Rusijos režimams vykdyti hibridines atakas prieš Lietuvos respubliką“, – sakė ministrė.

„Matome, kad grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai ir tai sudaro pagrindą nepaprastosios padėties įvedimui“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad nepaprastosios padėties režimo pratęsimas yra svarbus, norint ir toliau tęsti efektyvios apgręžimo politikos taikymą.

„Jau kalbėta apie apgręžimo politikos svarbą, ji jau dabar yra grindžiama būtent nepaprastąja padėtimi. Apgręžimo politika, mano požiūriu, praeitais metais priimtas pats svarbiausias ir stipriausias nacionalinio saugumo požiūriu sprendimas, kuris užkirto kelią paversti Lietuvą nelegalios migracijos tranzito dar vienu keliu“, – Seimo posėdyje sakė L. Kasčiūnas.

Politikas akcentavo, kad visoje Europoje nelegali migracija didėja, išskyrus ES Rytinę sieną.

„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis ir apgręžimo politika iš principo leidžia mums šiandieną prie didėjančios nelegalios migracijos, šiuos srautus mažinti. Todėl mes, atsisakydami nepaprastosios padėties ir atsisakydami apgręžimo politikos, atsisakome labai gero ir stipraus instrumento, kuris yra efektyvus, kuris stiprina mūsų nacionalinį saugumą ir visos Europos saugumą“, – pabrėžė NGSK pirmininkas.

Visgi šis L. Kasčiūno pasisakymas papiktino Seimo opozicijai priklausantį parlamentarą Remigijų Žemaitaitį. Politikas NSGK pirmininko teiginius pavadino „melagienomis“. Pasak jo, apgręžimo politika jokio ryšio su nepaprastąja padėtimi neturi. Politikas akcentavo, kad ir nutraukus nepaprastąją padėtį, apgręžimo politika gali veikti ir funkcionuoti.

„Be nepaprastosios padėties jūs turite fizinį barjerą, jūs turite tvoras, jūs turite policiją ir jūs turite viešąjį saugumą“, – akcentavo R. Žemaitaitis.

Politikas teigė jau anksčiau paprašęs ministrės įvardinti, kokių priemonių dar trūksta, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje būtų panaikinta.

„Ministrė nesugebėjo nė vienos priemonės įvardinti apart to paties, apie ką kalbėjo L. Kasčiūnas, kad apgręžimo politika, kad pareigūnai dirba. Ir be nepaprastosios padėties pareigūnai privalo dirbti. Klausimas tik etatų skaičiuje ir kaip suskirstomas darbas. Tai jums nepaprastosios padėties visiškai net nereikia“, – pabrėžė jis.

Pastaruoju metu Baltarusijos režimas ir toliau išnaudoja migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvos Respublikos formą – šiais metais į Lietuvą neįleista beveik 11 000 migrantų. Baltarusijos pareigūnai gadina Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengtą fizinį barjerą, organizuoja neteisėtų migrantų privežimą prie valstybės sienos ir juos nukreipia į Lietuvos teritoriją.

Nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje.

Ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Ministerija pabrėžia, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels. Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta iki gruodžio 16 dienos.