Seimas padidino minimalias vaiko priežiūros išmokas iki 364,48 euro: lydinčiajam projektui pritrūko balsuojančių parlamentarų

Už Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 75, norėjusių balsuoti prieš ir susilaikiusių Seimo narių nebuvo.

Įstatymo projekte numatyta didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nuo 6 bazinių socialinių išmokų (BSI) (294 Eur „neatskaičius mokesčių“ arba 276,36 Eur „atskaičius mokesčius“) iki 8 BSI (392 Eur „neatskaičius mokesčių“ arba 368,48 Eur „atskaičius mokesčius“).

Taip pat siūloma užtikrinti, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (354 Eur).

Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti sklandų Ligos ir motinystės įstatymo įgyvendinimą, įstatyme numatyta nustatyti, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, o praeitą mėnesį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Siūloma nustatyti, kad šios Ligos ir motinystės įstatymo projekto dalies nuostatos įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.

Balsavimą dėl lydinčiojo projekto boikotuoja opozicija, klausimas atidėtas

Protestuodami dėl to, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neatsako į klausimus, parlamento opozicija boikotavo balsavimą dėl lydinčiojo Nedarbo draudimo įstatymo projekto. Registravosi ir už jį balsavo 70 Seimo narių, kai užsiregistravęs turi būti bent 71 parlamentaras. Nesėkmingi buvo ir dar du bandymai, tad lydintysis įstatymas bus svarstomas ketvirtadienį, parlamento plenarinio posėdžio metu.

Opozicija antradienį piktinosi tuo, jog vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atsisakė antradienį atsakyti į opozicijos politikų klausimus surengus Vyriausybės pusvalandį.

Ministrė pirmadienį taip pat atsisakė atvykti į opozicinių frakcijų posėdį. Opozicija prašo A. Bilotaitės pasiaiškinti Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.

„Kviestume (A. Bilotaitę – ELTA) (...) nelaukti raštu užduodamų klausimų, bet atsisėdus čia atsakyti į mums labai aktualų klausimą. Tada balsavimai eitų sklandžiau“, – posėdžio metu kalbėjo Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

„Tikrai nėra smagu nebalsuoti dėl tokių klausimų, kurie yra svarbūs mūsų visuomenei“, – jai antrino kolegė frakcijoje Dovilė Šakalienė.

Pati A. Bilotaitė tikino, jog ji nevengia tiesiog jos darbotvarkė esą yra labai užimta.

Nedarbo draudimo įstatymo pokyčiais numatoma nustatyti, kad bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, taip pat kaip ir bedarbiams, kurie nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, būtų mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.

Pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė būtų pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas, tačiau maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. nedarbo draudimo išmoka gali būti pratęsiama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Vyriausybė įpareigota iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2023 m. liepos 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat, Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus.