Seimas apsisprendė: kailių fermų Lietuvoje neliks

Kailių fermų draudimą per artimiausias 10 dienų turi pasirašyti prezidentas G. Nausėda. Jam pasirašius šį įstatymo projektą, kailių fermų draudimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.. Besiverčiantiems šia veikla numatomas pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos. Šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalėtų būti uždaromi iki 2027 m. sausio 1 d.

Gyvūnų teises ginanti organizacija sprendimą sveikina

Gyvūnų teises ginančios organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad šis Seimo sprendimas – istorinis.

„Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas. Per devynerius metus, kol buvo siekiama kailių fermų Lietuvoje draudimo, dešimtys tūkstančių žmonių ėmėsi veiksmų, kad tai įvyktų. Šiandien Seimo nariai nebegalėjo to ignoruoti“, – sako gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Visgi, ji pažymi, jog kailių fermų draudimas finišo dar nepasiekė. Įstatymui turi pritarti prezidentas.

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad prezidentas turėtų pasirašyti įstatymą, nes jo nuostatoms pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų.

„Parlamentarai balsavo atsižvelgdami į savo elektorato nuomonę, tad prezidentas tikrai neturėtų šio įstatymo vetuoti. Rugpjūčio mėnesį tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, jog kailinių žvėrelių fermų draudimui pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gaunamų pajamų ar rinkiminių preferencijų. Klausimas buvo formuluotas taip, kad gyventojai galėtų įvertinti abiejų pusių – fermų priešininkų ir jų šalininkų – argumentus. Tačiau juos įvertinę, absoliuti dauguma gyventojų (55 proc. visų suaugusiųjų) pasirinko atsakymą „reikėtų drausti“ ir tik 29 proc. sutiko, kad tokias fermas reikia leisti. Tai akivaizdus ženklas prezidentui“, – teigia A. Ramonaitė.