Saulius Skvernelis: ši krizė – ilgalaikių Vyriausybės problemų pasekmė

„Turbūt aktualiausia paskutinių savaičių tema – kas gi čia Lietuvoje vyko. Ar tai buvo drama, ar tai buvo tragedija, ar komedija“, – partijos suvažiavmo metu sakė S. Skvernelis.

Pasak politiko, tai yra ilgalaikių valdančiųjų problemų pasekmė.

„Kiekvienas gali pasidaryti išvadas patys, bet visgi greičiausiai tai yra ilgalaikių problemų Vyriausybėje ir valdančioje daugumoje atspindys. Tai, kas kaupėsi keletą metų, nuo šios valdančiosios koalicijos darbo pradžios. Tiesiog tas kritinis taškas, kritinė masė“, – akcentavo partijos pirmininkas.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad dabartinių valdančiųjų rinkiminės kampanijos metu dalinti aukštesnės politinės kultūros pažadai nebuvo įgyvendinti.

„Aukštas politinės kultūros standartas, jis buvo siekiamas ir taikomas tik būnant opozicijoje. Tiesiog 2020 metais mums buvo pažadėta, kad bus šalis ir Vyriausybė be istorijų, be skandalų, su kompetentinga Vyriausybe. Be kotletų, be panašių dalykų“, – sakė S. Skvernelis.

„Deja, nuo pat darbo pradžios mes matome, kad tiek valdančiąja daugumą, tiek Vyriausybę, be jokios didesnės pauzės veja didesni ar mažesni skandalai“, – pridūrė jis.

J. Survila – „Landsbergio Prigožinas“

Savo kalboje S. Skvernelis taip pat sukritikavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) strategu vadinamą užsienio reikalų ministrą Joną Survilą. Pasak politiko, Eltai J. Survilos duotame interviu aiškiai matosi, kad viceministras yra pagrindinis asmuo konservatorių partijoje, darantis sprendimus.

„Kas yra pasakyta, surašyta, tikrai atrodo, kad kalba ne pilkasis kardinolas. Per gražiai įvardinta. Aš manau, kad tai konservatorių „virėjas“, G. Landsbergio Prigožinas. Jis ir verda tą mišrainę (...) ir bando ta mišraine mus visus pamaitinti“, – sakė S. Skvernelis.

„Glumina faktas, kad niekur nerinktas žmogus yra iš esmės darantis pagrindinius sprendimus valdančiojoje partijoje, turbūt ir Vyriausybėje“, – pridūrė jis.

Eltai duotame interviu J. Survila paaiškino „čekiukų“ skandalo įkarštyje konservatorių priimtus sprendimus. Anot jo, jei Seimas būtų pritaręs pirmalaikių rinkimų idėjai – konservatoriai veikiausiai būtų turėję geras galimybes konkuruoti su pasiruošti nespėjusiais politiniais oponentais.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę konservatorių prezidiumas išreiškė paramą I. Šimonytės Ministrų kabinetui ir akcentavo, kad premjerė ir Vyriausybė neturėtų asmeniškai prisiimti atsakomybės už ydingą kai kurių savivaldybių kanceliarinių išlaidų reglamentavimą. Tokį sprendimą prezidiumas priėmė Seime žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų.

Premjerė I. Šimonytė ne kartą buvo patikinusi, kad parlamentui pritrūkus politinės valios sušaukti naujus Seimo rinkimus, ji pasitrauks iš pareigų – tai reikštų, kad kartu su Vyriausybės vadove atsistatydintų ir visas ministrų kabinetas.

Tačiau vėliau ji sušvelnino savo pozicijas. Politikė pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimą dėl tolimesnio jos darbo Vyriausybėje perdavė į TS-LKD prezidiumo rankas.