Sankcijų Rusijai grįžtamasis efektas: Lietuvos ekonomika nenukentės, bet energijos kainų šuoliai – gąsdintų

 Ekonomistai pastebi, kad Lietuvos ūkiui jos didelės įtakos neturėtų, o nuostolių patirtų vežėjai, į Rytų kaimynes tiekiantys europinę produkciją. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia dar didesnės energetinės krizės ir infliacijos grėsmė.

Sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas. Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga (ES) yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko nuomone, realiausia, kad ginkluotos agresijos atveju JAV ir ES skelbtų tikslines sankcijas kertinėms Kremliaus įmonėms, panašias į JAV pritaikytus apribojimus Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“.

„Tokios tikslinės sankcijos gali būti įvestos didžiausiems Rusijos finansų sistemos dalyviams – ar tai būtų valstybiniai, ar privatūs bankai, gali būti įvairioms svarbiausioms ir režimą palaikančioms bendrovėms. Šiuo atveju JAV subjektai negalėtų turėti operacijų su tam tikromis Rusijos įmonėmis, o kitos šalys sektų paskui, nes turėtų reikalų su JAV“, – Eltai sakė SEB ekonomistas.

Jo manymu, panašiai galėtų būti ribojamas ir tam tikrų prekių eksportas ar importas iš Rusijos.

Nukentėtų vežėjai

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad kilus kariniam konfliktui ir dėl to strigus prekybai su Rusija ar Ukraina, didžiausius nuostolius patirs vežėjai, kurie į šias valstybes reeksportuoja Europoje pagamintas prekes. Pasak jo, pati Lietuvos ekonomika skaudžiai nenukentės, kadangi šaliai Rusijos rinka nėra itin svarbi – į Rusiją, taip pat į Ukrainą, vežama palyginti nedaug lietuviškos produkcijos, ji nėra įvairi.

„Mūsų verslas labai stipriai priklausomas nuo Europos verslo ir europinės aplinkos – daugiau nei 80 proc. Lietuvos eksporto keliauja į ES teritoriją, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (dalies posovietinių valstybių sąjunga – ELTA) regionas sudaro labai nedidelę dalį Lietuvos eksporto. Poveikį pajus Lietuvos vežėjai per reeksportą. Visas kitas verslas poveikio praktiškai nejus“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

„Kalbant apie mūsų eksportuotojus, kurie patys gamina prekę ir eksportuoja, čia nuostolių praktiškai nebus, bet bus nuostoliai vežėjams, kurie per Lietuvą transportuoja europietiškas prekes“, – apibendrino jis.

Anot ekonomisto, Lietuvos logistikos bendrovės sėkmingai buvusioms Sovietų Sąjungos šalims gabena ne Lietuvoje pagamintas prekes. Jei jų reeksportas į Rusiją ar Ukrainą sutriktų, Lietuvos vežėjai prarastų svarbią veiklos dalį.

„Rusija užima pirmąją vietą Lietuvos reeksporto struktūroje, Ukraina – septintą (praeitais metais). Tą reeksportą aptarnauja Lietuvos vežėjai. Karui kilus, vežėjai nukentėtų ir per paslaugų eksportą į Rusiją, ir per tą pačią Ukrainą“, – sakė jis.

Likę ūkio sektoriai, eksperto manymu, nukentėtų, jei sutriktų medienos, metalo ir kitų pirminių žaliavų importas iš šių valstybių. Tačiau tą esą galima labai nesunkiai pakeisti kitų valstybių produkcija.

„Iš jų ne lazerius ar mašinas importuojame, o žaliavas. Tokių tiekėjų yra labai daug“, – tikina ekonomistas.

Savo ruožtu T. Povilauskas pastebi, kad jei būtų įvesti ribojimai rusiškoms įmonėms ar prekėms, nukentėtų tiesiogiai tokias prekes įsivežančios ar eksportuojančios bendrovės.

„Jei kažkuri prekė ar įmonė papultų į tai, su kuo mes dirbame, akivaizdu, kad būtų tos prekės gamintojo ar importuotojo žala“, – mano SEB ekonomistas.

Dar gilesnė dujų krizė ir aukštesnė infliacija

T. Povilauskas didžiausią riziką įžvelgia energijos išteklių rinkoje – Europa nėra pajėgi atsisakyti rusiškų dujų importo, tad greičiausias ir blogiausias Maskvos atsakas būtų kelti ir taip rekordines dujų kainas.

„Tos kainos gali būti itin didelės Europoje ir, aišku, Lietuvoje. Ta problema tuomet būtų aktuali visiems būtent gamtinių dujų kainos klausimu. Aišku, Lietuvoje yra gerai, kad mes turime suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tai labai realu, kad mes tų dujų nepritrūksime. Bet jų kaina būtų visiškai „kosminė“, – tikina T. Povilauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutiko, kad Lietuva ir ES labiausiai pažeidžiamos būtent dėl galimų energinių išteklių importo, o ne prekių eksporto trikdžių. Eksperto teigimu, po 2014 m. Krymo aneksijos Vakarų paskelbtų sankcijų priklausomybė nuo eksporto į Rusiją mažėjo, tad naujos sankcijos atsilieptų ne Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP), o lemtų dar didesnę infliaciją, mažėtų gyventojų perkamoji galia.

„Pagrindinis poveikis būtų ne dėl mažesnio eksporto ir dėl to mažesnio BVP, bet užsilaikančių dujų ir elektros energijos kainų. Poveikis didesnis ne BVP, o infliacijai, kainų augimui. Netiesiogiai tuomet nukenčia ir gyventojų perkamoji galia, ir paklausa“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Jis pastebi, kad nors Lietuva gali apsirūpinti suskystintomis dujomis iš SGD terminalo Baltijos jūroje, Rusija Europai tiekia tiesiog per daug gamtinių dujų, o dėl to kyla ir SGD kainos.

„Kai labai pabrangsta iš Rusijos importuojamos dujos, panašiai pabrangsta ir suskystintos gamtinės dujos, nes jų nėra pakankamai, ir, aišku, kad tos dujos konkuruoja su iš Rusijos atkeliaujančiomis gamtinėmis dujomis“, – aiškina „Swedbank“ ekspertas. Jo skaičiavimais, ES iš Rusijos importuoja apie 44 proc. visų suvartojamų dujų.

Į Lietuvą galėtų persikelti Ukrainos įmonės

A. Izgorodinas svarstė, kad konfliktas galėtų atverti tam tikrų galimybių Lietuvai: visų pirma, kritus rublio ir grivinos kursui, atpigtų nesutrikęs importas.

„Tiek Rusijos rublis, tiek Ukrainos grivina nukristų ir tos įmonės, kurios galės importuoti visokias prekes iš šių šalių, labai išloš, nes kuo mažesnis tų šalių valiutų kursas, tuo pigiau mums importuoti tų šalių produkciją“, – pirmąją jų atskleidžia ekonomistas, kartu pripažindamas, kad dėl to visgi pasunkėtų pačios importo procedūros.

Antrąja galimybe A. Izgorodinas linkęs laikyti Lietuvos potencialą pritraukti ukrainietiškas įmones. Palankus Lietuvos verslo klimatas, eksperto nuomone, Ukrainos IT ir kitoms paslaugų sektoriaus bendrovėms būtų ypač patrauklus.

„Karo veiksmai, jei bus didesni, skatins Ukrainos verslą ieškoti saugesnių teritorijų verslo plėtrai. Čia idealiausias variantas būtų Lietuva, nes mes užimame 11 vietą pasaulyje pagal verslo kokybę, verslo klimatas yra pakankamai geras. Antra, Lietuva turi gerą reputaciją Ukrainoje“, – sako A. Izgorodinas.

„Tai (karinis konfliktas – ELTA) bus katalizatorius bendrovėms greičiau kelti verslus ir darbuotojus į Lietuvą“, – šansą pritraukti pažangių Ukrainos bendrovių pamini jis. Tikimybe, kad į Lietuvą pasuktų ir Ukrainos gamybos įmonės, ekspertas abejojo, esą ukrainietiška pramonė yra pasenusi, o perkelti gamybinę veiklą būtų pernelyg brangu.

T. Povilauskas tą vertina skeptiškiau, pabrėždamas, kad Ukrainą paliktų nebent užsienietiško kapitalo įmonės, turinčios biurus Kijeve ar kituose šalies miestuose.

Kalbos gali likti kalbomis

N. Mačiulis anksčiau jau teigė, kad ekonominės sankcijos būtų skaudžios ne tik Kremliui, o tą žinodamos abi konflikto pusės situacijos eskaluoti nenori.

„Turbūt abi pusės suinteresuotos, kad įtampa liktų tik įtampa ir nepavirstų į nieką daugiau, nes ekonominės to pasekmės būtų gerokai didesnės nei tos, kurias matėme po Krymo aneksijos“, – šią savaitę aiškino N. Mačiulis.

T. Povilauskas sutinka, kad JAV ir ES turi atskirus interesus Rusijoje, tad įvestos sankcijos lemtų ekonominius nuostolius pačioms Vakarų valstybėms. Jo teigimu, Rusija į Vakarus eksportuoja ne tik gamtines dujas ar naftą, bet ir įvairiais kitas žaliavas, tad grasinimai niekada neregėtomis sankcijomis gali likti kalbomis, jei galingosios valstybės paisys savų interesų.

„Nėra lengva sankcijas įvesti. Kaip ir žadamas labai didelis atsakas Rusijai, bet patirtis verčia būti skeptiškam, ar iš esmės būtų sankcijinis smūgis Rusijai“, – mano jis.

Savo ruožtu A. Izgorodinas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip tvyranti įtampa ir grasinimai sankcijomis jau smogė Rusijos ekonomikai. Pasak jo, kilus ginkluotam susirėmimui šalies ūkio būklė tik prastėtų.

„Jau dabar Rusijos ekonomika labai pajuto tą įtaką. Rublio kursas buvo labai stipriai nukritęs, Rusijos akcijų rinka buvo labai stipriai nukritusi. Čia dar yra pyragai, lyginant su tuo, kas būtų, jei įvyktų didesnis karinis įsiveržimas. Vėl labai stipriai nukristų Rusijos rublis, kas reikštų didesnę infliaciją Rusijoje“, – Eltai kalbėjo ekonomistas.

Eksperto nuomone, sankcijos lemtų didelį Rusijos visuomenės nepasitenkinimą, tam ypač reikšmingą įtaką turės smunkantis rublio kursas. Nuo gruodžio vieno euro kaina pakilo nuo 83 iki 87 rublių – manoma, kad rublis toliau pigs.

„Prisiminkime paskutinius įvykius Kazachstane. Esminė priežastis, dėl kurios ten kilo riaušės, buvo būtent infliacija. Rusijos valdžia, manyčiau, Kazachstano įvykių kontekste nenorės bandyti likimo, nes ir be to ten infliacijos augimas yra pakankamai didelis“, – invazijos scenarijumi abejoja A. Izgorodinas.